infa.lt

© infa.lt nuotr.

Konservatoriai dirba visomis prieinamomis politinio spektro kryptimis, – matomai ne veltui, pasak „Sprinter” tyrimų pranešimo, šiandien konservatorių partija yra populiariausia Lietuvoje, nuo kurios nedaug atsilieka valstiečiai. Gal tas „populiarumas” susijęs su nauju ir visiškai netikėtu atskirų konservatorių politikų posūkiu?

Ilgus 27 metus vykusio konservatorių puolimo visais frontais prieš viską, kas siejama su rusais, įskaitant ir prezidentės Dalios Grybauskaitės bekompromisį pareiškimą apie Rusiją, kaip apie teroristinę valstybę, ir dabartinį Lauryno Kasčiūno Seime svarstyto (bet dar nepriimto) įstatymo projektą apie rusiškų filmų peržiūrų ribojimą, verčiant juos įgarsinti lietuvių kalba, kai filmams kitomis kalbomis tokių reikalavimų nėra (pasitenkinama tik titrais), krypčių koregavimas, verčia manyti, jog – arba konservatoriai keičia savo daugelį dešimtmečių vykdytą politiką Rusijos atžvilgiu, ypač po buvusio Lietuvos premjero užvakarykščio pareiškimo apie „europietiškos Rusijos draugų grupę” Seime sukūrimo, ir vakarykščio skelbimo apie darbą vardan  Ukrainos ir Rusijos ateities (apie tai žemiau), arba yra ne kas daugiau, kaip atskirų TS-LKD politikų „saviveiklos” rezultatas.

A. Kubiliaus pareiškimai Ukrainos valstybės atžvilgiu visiškai suprantami, prisiminus, jog jis nuo 2015 metų dirba tos valstybės prezidento, Petro Porošenkos patarėju, kas žinoma kelia tam tikrų klausimų, kalbant apie tai, jog išrinktas Seimo nariu Lietuvoje turi galimybę prieiti prie slaptos Lietuvos valstybės informacijos ir galimybę turėti tiesioginę tet-a-tet prieigą prie svetimos valstybės vadovo. Kartais kyla klausimų ir apie tai, katrai valstybei jis iš tiesų dirba daugiau?

Bet tai tikrai nestebina, žinant konservatorių požiūrį į P. Porošenką ir prisiminus, jog per Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimą Vilniaus Katedroje P.Porošenka stovėjo pirmosiose eilėse tarp valstybės vadovų.

Nestebina ir konservatorių nenuoseklumas, siekiant uždraust lietuviams gauti bent kažkokios informacijos iš Rusijos, kai tuo tarpu patys TS-LKD nariai, puldami savo politinius oponentus Seime, nuolat savo socialinių tinklų įrašuose remiasi rusiškų portalų skelbiamais duomenimis:

Stebina kitkas – tokie Andriaus Kubiliaus pareiškimai Rusijos atžvilgiu, ir, retorinis klausimas – o gal ir su Rusijos vadovybe jis turi kokių darbo kontaktų?

Andrius Kubilius savo Facebook paskyroje:

Dar apie Rusiją… Garsusis Vladislavas Surkovas, Kremliaus ideologas, skelbia tekstą apie tai, kaip Rusija 400 paskutinių metų (iki 2014) bandė būti europietiška, prieš tai 400 metų – buvo azijietiška. Anot Surkovo 2014 metais (po Maidano) įvyko tektoninis lūžis – Rusija atsisakė siekio tapti europietiška.

Surkovas tai skelbia su Kremliui nebūdingu nostalginiu liūdesiu. Tiesiog beveik su ašara akyse aiškina, kad 400 metų kelionė link Europos Rusijai nepavyko.

Nesu įsitikinęs, kad Surkovas yra teisus. 2014 metai Rusijos istorijoje žymi tik tai, kad su dabartiniu kleptokratiniu Kremliaus elitu Rusijos kelionė link Europos nepavyko. Tačiau, bent jau paskutinių 400 metų Rusijos istorija pasižymėjo vienu bruožu – Rusija savo raida visada vydavosi Europą, atkartodama Europos istorinius posūkius, bet visa tai vykdavo su labai dideliu, kartais ir tragišku vėlavimu ar nuvažiavimais į šalikelę.

Esu didesnis optimistas už Surkovą. Esu įsitikinęs, kad Rusija turi europinę ateitį, bet be Putino. Ir be Surkovo. Tai užtruks, bet mums verta to ne tik laukti, bet ir dėl to stengtis.

Tris dienas dirbsiu Ukrainoje. Vardan Ukrainos europietiškos ateities. Tuo pačiu ir Rusijos…

http://www.globalaffairs.ru/global-processes/Odinochestvo-polukrovki-14-19477

P.S. Bet kaip tada bus su jūsų partijos (TS-LKD) iniciatyva uždrausta rusų kalba Lietuvoje transliuojamuose filmuose? Teks vėl rodyti iniciatyvą, tik šįkart teikiant projektą  atšaukiantį šios dienos projekto reikalavimus? Kaipgi pažiūrėsite draugams rusams į akis gerbiamas ex-premjere?