infa.lt

Prancūzijos kultūros ministrė Françoise Nyssen

„Įstatymas apie informacijos patikimumą ir teisingumą“ artimiausiomis dienomis bus pristatytas Prancūzijos parlamentinės daugumos grupės. Jis reglamentuoja skaitmeninių platformų ir MIP, esančių užsienio valstybės įtakoje, veiklą šalyje, rašo Liberation portalas.

Vyriausybė neėmė „tempti“ laiko kovai su „fake news“. Sausio pradžioje Emanuelio Makrono naujametinio kreipimosi į spaudą metu paskelbtas „įstatymo tekstas beveik parengtas“, tvirtina kultūros Ministerijos atstovai. Fransuazos Nissen (Françoise Nyssen), įgaliotos kuruoti ši dosje, kabinetas dirba ties šiuo dokumentu nuo rugsėjo, skelbiama straipsnyje.

Dokumentas skirtas atnaujinti įstatymo leidybos veiklą. Jis bus ne paprastas didžiojo 1881 metų įstatymo, apibrėžiančio žiniasklaidos teisę ir jau pripažįstančio „melagingas naujienas“ nusikalstama veika, pakeitimas. „Mūsų svarstomas klausimas ne tame, kad nustatytume, kas yra melagingos naujienos. Tikruoju klausimu yra bendra duomenų ir melagingų naujienų platinimo kanalų suma“, – buvo paaiškinta kultūros ministerijoje.

Tiksliniais objektais tapo du „vektoriai“: „informacinės technologijos plačiu mastu“, konkrečiai, socialiniai tinklai (Faceboo) ir vaizdo įrašų įkėlimo ir peržiūros saitai (YouTube), o taip pat „MIP, esančios užsienio valstybės įtakoje“. Tokia formuluotė nukreipta, pavyzdžiui, į MIP, kurias finansuoja Rusija (tokiso kaip RT ir Sputnik), paaiškina publikacijos autorius.

Prancūzijos kultūros ministerija išstudijavo priemonių, egzistuojančių Vokietijoje ir Britanijoje sistemą, ir jų apribojimus. Ji aiškina, jog remiasi konkrečias melagingų naujienų atvejais, paaiškėjusiais neseniai vykusių amerikiečių rinkimų, „Brexit“ kampanijos ar referendumo Katalonijoje, metu. Prancūzijos įstatymo projekte išsiskiria trys dideli punktai. Pirmasis, audio-video sferoje, suteiks teisę Didžiajai tarybai TV ir Radijo klausimais (CSA) „pristabdyti“ ir net „atšaukti“ susitarimą su MIP, esančia užsienio valstybės įtakoje, jeigu „nepriklausomas“ organas nustatys, kad ji skleidžia melagingas naujienas. Be to, be CSA pritarimo audiovizualioms MIP draudžiama vykdyti transliaciją, praneša leidinys.

„Antroji nuostata nukreipta į skaitmenines platformas. Periodu, patenkančiu į įstatymo veikimo laikotarpį, Facebook, Twitter, YouTube ir kiti resursai privalės paviešinti, kas būtent ir už kokią sumą, paskelbė taip vadinamą „remiamą informacinį turinį“, rašoma straipsnyje.

„Sandėrio sumos paskelbimo faktas gali būti naudingas medijoms, užsiimančioms faktų sutikrinimu, – pabrėžiama kultūros ministerijoje. – Jeigu jos pamatys remiamą turinį milijono eurų sumai, tai susidomės juo labiau, nei turiniu, remiamu 50 eurų“.

Ir trečia nuostata nutaikyta į teisinės sistemos aprūpinimą instrumentu, suteikiančiu galimybę greitai reaguoti į dezinformaciją. Jis suteikia galimybę piliečiams kreiptis į teisėją, priimantį sprendimus skubiais klausimais, kad „būtų sustabdyta masinė ir nusikalstama melagingos informacijos sklaida“, paaiškina Fransuazos Nissen kabinetas, kuriame suvokiama, jog čia egzistuoja savotiškas „raudonas skuduras“, kadangi būtent šiam teisėjui reikės įvertinti ar naujiena iš tiesų yra melaginga, ar ne. Tai sunki atsakomybė teisėsaugos organams, kuri pranašauja audringus parlamentinius debatus, reziumuoja straipsnio autorius.