infa.lt

REUTERS nuotr.

„ES šalys-narės vieningos savo nepritarimu Izraelio premjero pageidavimui pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Turint omenyje Donaldo Trampo (Donald Trump) politiką, dabar Europa labiau nori būti savarankiška tarpininkė konflikte“, – praneša vokiečių leidinys Handelsblatt.

Benjamino Netanjachu (Benjamin Netanyahu) vizito į Briuselį metu – pirmojo per 22 metus Izraelio premjero – jis buvo sutiktas tiek pat šiltai, kiek šaltai vėliau vyko reikalo aptarimas, pastebi straipsnio autoriai Till Hoppe ir Pierre Heumann. Kaip vėliau pasakojo diplomatai, ministrai vienas paskui kitą aiškino Netanjachu, kad jie nepalaiko Donaldo Trampo sprendimo dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine. „Pasisakymai skyrėsi aštrumu, bet ne turiniu“, – praneša leidinys.

„Tiesa, tokia stebėtina vienybė, tikėtina, buvo aptarta iš anksto. Praėjusiomis dienomis buvo galima pastebėti prieštaringus signalus ir Europos šalių Jeruzalės klausimu“, – pažymima straipsnyje. Pavyzdžiui, Vengrija užblokavo bendrą ES pareiškimą, kuriame buvo pasmerktas Trampo sprendimas – vyriausioji ES atstovė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federika Moherini (Federica Mogherini) galėjo paskelbti tokį pareiškimą tik savo vardu. Čekijos URM, iš savo pusės, skelbė, jog svarsto galimybę perkelti Čekijos atstovybę iš Tel Avivo į Jeruzalę, kas buvo įvertinta, kaip Trampo palaikymas, atskleidžia leidinys.

„Tačiau pirmadienį abi šalys „dezertyrės“ leido suprasti, jog jos prisijungė prie bendros ES pozicijos konflikto Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu“, – rašo autoriai. Pasak diplomatų, ir užblokuotame ES pareiškime nebuvo ko kritikuoti – greičiausiai premjeras Orbanas norėjo duoti Trampui ir Netanjachu signalą apie savo ištikimybę.

Federikos Moherini nuomone, sprendimas pagal principą „dvi tautos – dvi valstybės“ yra „vienintelė reali“ išeitis iš situacijos, kuri išsaugos Izraelio identitetą ir palestiniečių teises. Moherini pareikalavo JAV vyriausybės pateikti artimiausiu metu taikaus sureguliavimo planą su nustatytais taikaus sureguliavimo ir derybų formato tikslais, tačiau, kaip praneša leidinys, po pokalbio su Trampo patarėju ir žentu Jaredu Kushneriu (Jared Kushner) jai susidarė įspūdis, kad Trampo vyriausybė kaip ir anksčiau neturi aiškių atsakymų nė į vieną iš šių klausimų.

„Europos šalims Trampo ir Netanjachu konfrontacinė politika – ir galimybė, ir problema tuo pačiu metu, – rašoma straipsnyje. – Nors Europa yra pati stambiausia Izraelio prekybos partnerė ir pagrindiniu Palestinos autonomijos rėmėju, pastaruoju metu ES silpnai įtakojo situaciją Artimuosiuose Rytuose, dėdama viltis į Trampo pirmtako Barako Obamos pastangas. Dabar ES teks garsiau pareikšti apie save. Europa nori tapti nešališka ir patikima Palestinos partnere“, – teigia publikacijos autoriai.

„Mažai kas liudija, jog Benjaminas Netanjachu padarys būtinas nuolaidas, kol jis gali tikėtis Trampo palaikymo. Prie visos demonstruojamos vienybės skirtingos ES šalių strategijos silpnina Briuselio įtaką. ES viduje yra vienybė tuo klausimu, jog reikia siekti dviejų valstybių įgyvendinimo, tačiau nėra sutarimo dėl to, kaip šis sprendimas turėtų būti įgyvendinamas konkrečiai ir kaip jį pasiekti.

Vengrijai, Lenkijai ir Čekijai artima Izraelio politika, – rašo žurnalistai, – Prancūzija ir kai kurios kitos šalys greičiausiai gina Palestinos interesus. Tuo užsiima ir Vladimiras Putinas, norintis prasibrauti pro praviras duris kaip pagrindinis žaidėjas Artimuosiuose Rytuose. Plyšys tarp ES ir JAV platėja. Spauda jau skelbia apie žymiąją V. Putino kelionę po regioną ir susitikimus su Sirijos, Egipto ir Turkijos vadovais.