infa.lt

eGenesis nuotrauka

Amerikiečių mokslininkams pavyko beprecedentis bandymas modifikuoti gyvulio genomą, maksimaliai jį priartinus prie žmogaus, kas ateityje gali padėti susidoroti su transplantacijai reikalingų organų trūkumu.

Grupė mokslininkų iš biotochnologinės kompanijos eGenesis sugebėjo sėkmingai pašalinti iš 37 kiaulių DNR ten buvusius specifinius virusus, tuo pačiu įveikę vieną iš pagrindinių, kiaulės organų transplantacijos žmogui barjerų.

Mokslininkai pripažįsta žmogaus organizmui svetimų kiaulės organų atmetimo galimybė kaip ir anksčiau išlieka viena iš pagrindinių problemų, tačiau gautus rezultatus vadina svarbiu ir daug žadančiu pirmuoju žingsniu.

Eksperimento, kuriame buvo panaudotos kiaulės odos ląstelės rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Science.

Eksperimentinės medžiagos genetiniame kode mokslininkai išaiškino 25 įvairius endogeninius kiaulių retrovirusus (PERV)..

Tolesnių eksperimentų metu, sujungiant žmogaus ir kiaulių ląsteles, šie endogeniniai retrovirusai parodė savo galimybes užkrėsti žmogiškąsias ląsteles.

Tačiau mokslininkams genų inžinerijos pagalba pavyko pašalinti šiuos 25 endogeninius retrovirusus.

Po to, klonavimo technologijos pagalba – tos pačios, kurios dėka buvo sukurta išgarsėjusi avis Doli, – jie patalpino „paredaguotą“ genetinę medžiagą iš kiaulių ląstelių į kiaulės kiaušialąstę ir sukūrė embrionus.

Tai sudėtingas ir ne pats efektyviausias procesas, tačiau jis privedė prie 37 sveikų paršiukų gimimo.

Šie GMO paršeliai yra, pasak mokslininkų, „labiausiai genetiškai modifikuoti, kalbant apie darytų pasikeitimų skaičių“.

Tačiau 25 dedamųjų pašalinimas iš kiaulės genomo privedė prie DNR nestabilumo ir genetinės informacijos praradimo.

Jeigu ksenotransplantacija – tai yra gyvulio organų persodinimas žmogui – suveiks, tai tas išspręs organų trūkumų problemą ir sutrumpins ilgą laukimo laiką tiems, kam būtina transplantacija.

Jungtinėse Valstijose daugiau nei 100 tūkstančių žmonių laukia vieno ar kito organo transplantacijos. Didžiojoje Britanijoje tokių žmonių yra apie 6,5 tūkstančio.

„Daug žadantis pirmasis žingsnis”

Kiaulės labiausiai iš visų gyvūnų tinka ksenotransplantacijai, kadangi jų DNR sąlyginai artima žmogiškajai, vidaus organai panašaus dydžio, o be to, kiaules nesunku veisti reikalingais kiekiais.

Ir visgi, kiaulių retrovirusų pašalinimas – tai tik pusė problemos, kadangi, net organai persodinti iš žmogaus žmogui gali iššaukti imuninę reakciją, privesiančią prie transplantanto atmetimo.

Dabar mokslininkai kaip tik tiria, kokias dar galimas genetines modifikacijas reikia padaryti, kad žmogaus imuninė sistema labiau noriai priimtų kiaulės organus.

„Tai svarbus žingsnis link ksenotransplantacijos tapimo realybe, – taip pakomentavo naujus duomenis Darren’as Griffin’as, Kento universiteto genetikos profesorius. – Tuo pačiu, prieš tai, kol ksenotransplantacija taps realybe, teks išspręsti ir etinio pobūdžio tokių organų naudojimo klausimus”.