Verta paklausti savęs, ar kurti „tautinę valstybę“ ir priešintis „tautų sumaišymui“ nereiškia, jog šalis konstruojama pagal piliečių etninę kilmę ar rasę? Jei
Straipsniai susiję su žyma "sandra bernotaite"
pasaulis draugiškas ir ciniškas. Kaip geranoriškas kapitalistas, labdaros renginiuose dosniai žeriantis pinigus, ką tik išvogtus iš žemesnės kastos žmonių
anksčiau vis klausdavau, kaip lietuvių diaspora gali paveikti Lietuvą, ką gero ji gali parvežti – kokias patirtis, kokį demokratiškumą, pilietiškumą? O dabar
atstumai sutrauko santykius ne todėl, kad žmonės apsigyvena toli nuo kitų, o todėl, kad jie negali būti arti, kai reikia ne švęsti, o rūpintis vieniems kitais
Man, liberaliai patriotei, Lietuva yra daugiau nei geografija, tautiškumas ar etninės šaknys. Tai – bendruomenė, susibūrusi kadaise, atėjusi iš amžių glūdumos
ar reikia dvigubos pilietybės, ir gerbėjai atsako, kad taip, reikia, būkime draugiški. Tai skamba politkorektiškai. Patyčioms ir negatyvumui nenorime duoti vietos
pasirengimas karui ar smegenų poilsis kanapių dūmelyje neatrodo veiksmingos idėjos. Tai tik reakcija į pavojų: vieni griebtųsi smurto, kiti kištų galvą į smėlį
Nostalgija primena meilę be atsako, tik nesame tikri savo prarastosios meilės tapatybe. Ar tikra imigranto meilė kilusi iš tėvynės? Ar kalba tėvynės kalba?
Lietuvis negali vienas, jam gyvybiškai svarbu kurti asmeninius santykius. Tautos pamatas – šeima, kuriai būtina rengtis, rasti palankią mokesčių ir socialinę
Dauguma suvokia, kad esame laisvi ne tik emigruoti, bet ir grįžti. Kad demokratija suteikia laisvę individui, kad dėl to kovojome ir dainavome prie laužų
Apie ką kalbame, kai „ieškome savo lietuviškosios tapatybės“? Mes kalbame apie baimę prarasti įsivaizduojamos bendruomenės globą, kalbame apie baimę pareikšti
Penkiasdešimt metų okupacijos – tai laikas, lietuvių tautos išgyventas skyrium. Sunku teigti, jog sovietų periodas nepaliko žymės lietuviškoje tapatybėje, bet
Ar atsižvelgdama į tautiškumo įvaizdį, piešiamą viešojoje erdvėje, jaučiu poreikį tapatintis su tautiečiais? Ta ideologija, mano tipo žmonėms yra nepakeliama
rašytojai, kurie nelinkę atskleisti savo kūrybos paslapčių, mano manymu, dažnai tiesiog neturi ko atskleisti. Jie kuria intuityviai. Jų „virtuvėse“ betvarkė
Vaikus reikia supažindinti su gimtąja kalba iki šešerių metų. Tas amžiaus tarpsnis nulemia, ar gimtąja kalba apskritai bus susidomėta.“ Tai svarbiausias
Švara tai kambarys be televizoriaus, nes Lietuvos TV – kanalizacija. Švara tai nusistatymas nepirkti prasto maisto iš „Maximos“ Švara tai nepirkti pigių sintet
Lietuvos lietuviai mano, kad kitų šalių lietuvių diaspora jiems skolinga. Iš kitos pusės, diaspora jaučia tą skolą, tik dėl skirtingų priežasčių ir kitaip
Nepadėti tam, kuris verčiasi sunkiau. Neturėti kitam užuojautos. Turtėti kitų vargo kaina. Mažinti laimės koeficientą. Nes laimė – ne piniguose, o kultūrinėje



Man tai šis kretinas (atsiprašau Carito) primena myžčiojantį Sabatauską....