infa.lt

Pirmieji „pampersai“ tokie, kokius mes juos žinome dabar, buvo pradėti naudoti Europoje tik prieš 35 metus. Kas gi pirmasis sugalvojo „pampersus“? Žinoma gi, tolimosios Šiaurės gyventojai! Ten nuo senovės į drabužius dėjo sausas samanas. Ir tai logiška! Kelnių nenusimausi, kai lauke minus 30-50 C! Anglijoje daugiau nei prieš 100 metų „papmersus“ pradėjo naudoti avių augintojai.

Panašius maišelius jie dėjo avinams ant sėklidžių ir išdžiovindavo vietoje kastracijos. Juk sėklidžių augimas ir spermatogenezė liaujasi temperatūrai pakilus tik vos vienu laipsniu. „Pampersų“ atžvilgiu, visuomenėje egzistuoja daugybė skirtingų nuomonių. Kai jų naudojimas plačiai paplito, mokslininkai ir vaikų gydytojai pradėjo mąstyti – jie kenkia ar teikia naudą.

Ir štai ką teigia paskutinieji mokslininkų tyrimai:
Pradėsime nuo anatomijos, o būtent nuo perkaitimo. Berniukams, būsimiems vyrams, perkaitimo pasekmės yra tiesiog tragiškos. Gamta visai neatsitiktinai vyriškus lytinius organus „pakabino“ išorėje. Tik esant vėsesnei temperatūrai sėklidėse vyksta normalus vyriškų hormonų vystymasis ir to pasekoje pasigamina pilnaverčiai spermatozoidai. Kai kurie mano, jog pas vaiką iki 1,5 metų amžiaus ten dar nėra kam perkaisti. Perkaisti yra kam nuo paties gimimo, – vienas išnešiojimo požymių yra būtent visiškas sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Neturi reikšmės tai, kad dar nevyksta spermatogenezė – perkaitimo pasekmės pasireikš vėliau, po lytinio subrendimo.

Sukurdami galingą „ŠILTNAMIO EFEKTĄ“ (nes apatinis sauskelnių sluoksnis pagamintas iš polietileno), suaugusieji tik pablogina neigiamą drėgmės poveikį vaiko odelei. Ji ne tik lieka drėgna, tačiau ir nekvėpuoja. vienkartinės sauskelnės uždengia 30% viso kūdikio kūno paviršiaus. Praktiškai jokio oro judėjimo po sauskelnėmis nėra, t. y. tokioje erdvėje daugiau ar mažiau pažeidžiamas odos kvėpavimas. Kitaip tariant, „pampersų“ naudojimas gali tapti vyro sterilizacija.

Mergaitėms paprastų sauskelnių dėvėjimas sukelia ne ką geresnes pasekmes. Jei anksčiau mergaites vesdavo pas ginekologą 15 metų, tai dabar, dažnai – metukų. Būna, jog problemos prasideda ir 3 mėnesių. Pas jas atsiranda vaginitas, vulvoganitas, pienligė, mažųjų lytinių lūpų suaugimas ir daugybė kitų rimtų susirgimų. Ir visa tai dėl sukuriamo „šiltnamio efekto“ ir sauskelnėse esančių cheminių absorbentų, impregnantų, kvapų ir dažiklių.

Kitos pasekmės

Tūkstantmečių eigoje žmogui nuo kūdikystės vystėsi nubudimo refleksas prieš prasidedant natūraliam tuštinimosi procesui. Šlapi vystyklai, lova, kūdikiui sukelia nemalonius pojūčius ir todėl jis priverstas atsibusti, kad to išvengtų. Vienkartinės sauskelnės šlapinimosi ir tuštinimosi procesus daro nebūtinus kontroliavimui, nes pradžioj joks nepatogumas nejaučiamas. Vaikas įpranta „daryt į kelnes” ir vėlesniame amžiuje atpratint nuo to tampa ganėtinai sunku.

Dar vienas didelis „pampersų“ naudojimo trūkumas yra normalios floros nebuvimas ant mažylio odos, o kaip pasekmė, jautresnis imlumas įvairių rūšių infekcijoms. Andrologai neatmeta galimybės, jog sauskelnės gali prisidėti prie enurezės vystymosi.

O dabar apie pačias sauskelnes

Iš kokios medžiagos jas daro, kokia užpildo sudėtis, kuo jas dažo? Visi šie klausimai iškyla tėvams, kadangi labai dažnai naudojant „pampersus“ kūdikiui išsivysto kontaktinis dermatitas, galimos ir alerginės reakcijos.

Svarbu! įrodyta, jog alergiją sukelia sauskelnių audinys arba impregnantas.

Įprastų vienkartinių sauskelnių apatinis sluoksnis yra iš plonos plastikinės plėvelės. O tam, kad būtų pagamintas vienos vienkartinės sauskelnės reikalinga VIENA PILNA STIKLINĖ NAFTOS.

Po plastiko eina servetėlė iš balintos chloru celiuliozės, skirta kaip apvalkalas super-absorbuojantiems drėgmę milteliams.

O dabar pereikime prie pagrindinės sauskelnių dalies, tos, kuri leidžia vaikiškam užpakaliukui taip ilgai išlikti sausam. Sauskelnių viduje yra super-sugeriantis sluoksnis, padengtas hidrofiliniu apvalkalu ir celiulioze. „Hidrofilinis” reiškia pritraukiantis vandenį, štai kodėl visas skystis, patenkantis į sauskelnes, nukreipiamas į centrą, tiesiai į super-sugeriantį sluoksnį. Absorbentas (sugeriantis) yra ypatingos medžiagos granulės, pavyzdžiui, natrio poliakrilatas (Sodium polyacrylate). Kontakto su šlapimu metu granulės jį sugeria ir išbrinksta. Įdomu, jog 1985 metais natrio poliakrilatą buvo uždrausta naudoti gaminant moteriškus tamponus, todėl, kad jis gali sukelti toksinio šoko sindromą.

Cheminė sauskelnių sudėtis

1. Sodium Polyacrytate Crystals – skaidrus absorbento gelis, sugeriantis skystį. Toksinis polimeras, dažnai sukelia alergines reakcijas. Pašalintas iš moteriškų higieninių tamponų sudėties po to, kai buvo pastebėta, jog jis sukelia toksinio šoko sindromą (Toxic Shock Syndrome). Informacijos apie tai, kiek ši medžiaga saugi – arba pavojinga, – įsisavinant ją per mažylio odą kelerių metų eigoje, nėra. Šioje srityje nebuvo atliekami jokie tyrimai.

2. Plastikinė membrana sukuria idealias sąlygas anaerobinių bakterijų vystymuisi, konkrečiai tų, kurios pašalinamos su išmatomis ir po to keletą valandų lieka labai šiltoje – dėl šiltnamio efekto – nevėdinamojoje drėgnoje aplinkoje. Esant tokiam bakterijų „sodinukų” kiekiui kūdikio odoje ir gleivinėje, dviejų trijų metų eigoje, telieka stebėtis žmogaus organizmo adaptaciniais sugebėjimais. Pamėginkite bakterinę kultūrą „apgyvendinti” ant odos, uždengdami ją storu drėgnu hermetiniu kompresu, su tokiu tvarsčiu pavaikščiokite kurį laiką, bakterijas atnaujindami keletą kartų per dieną – ir iš savo asmeninės patirties suprasite, kas turima omenyje. O dabar įsivaizduokite, kad po tvarsčiu atsitiktinai atsirado mažytis įdrėskimas ir kas iš to gali nutikti.

3. Dioxins – vieni iš pavojingiausių nuodų, šalutinis sauskelnių balinimo proceso produktas. Kancerogenai, darantys poveikį endokrininės sistemos veiklai. Dažnai nedideliais kiekiais randami sauskelnėse. Laikomi daug pavojingesniais kancerogenais, nei DDT. Tyrimų rezultatai susieja dioksinus ir į juos panašias balinimo atliekas su gyvų spermatozoidų spermoje skaičiaus mažėjimu, apsigimimais, sėklidžių, prostatos, krūties vėžiu ir lytinių organų vystymosi patologija.

4. Xylene, ethylbenzene. Aptinkami sauskelnėse atliekant laboratorinius tyrimus. Turi neurotoksinį poveikį, žalingai veikia kvėpavimo organus ir kenkia endokrininei sistemai.

5. Styrene. Kancerogenas. Toksiškas kvėpavimo organams.

6. TBT. Griauna lytinių hormonų gamybą. Vaikas, kuriam dedamos penkios poros sauskelnių per dieną, gauna TBT kiekį, 3,6 karto viršijantį leistiną normą, nustatytą JAV.

Sauskelnių sluoksniai

I. Viršutinis sluoksnis (Top-sheet). Kadangi šitas sluoksnis tiesiogiai priglunda prie vaiko odos, jis gaminamas iš minkštos medžiagos, puikiai praleidžiančios skystį viena kryptimi. Natūralu, jog tokia medžiaga neturėtų dirginti kūdikio odos esant natūraliai trinčiai.

Kaip taisyklė, tokiam sluoksniui naudojamos dviejų tipų medžiagos:

Termobondas – tai neaustinė medžiaga, pagaminta iš polipropilenų arba iš polipropileninių ir polieferinių (poliesterio) kuokštelinio pluošto mišinio. Šios medžiagos tankis svyruoja nuo 17 iki 22 g/m2 priklausomai nuo įklotų rūšies.

Neaustinė medžiaga iš polipropileno, pagaminto pagal lydymo-štampavimo technologiją. Kaip taisyklė, tam, kad būtų pagerintos savybės, medžiaga daroma dviejų sluoksnių. Dėl gan aukštų atsparumo savybių, medžiagos tankis gali būti žemesnis nei „Termobondo“ medžiagos tankis ir svyruoja nuo 10 iki 20 g/m2.

II. Antifekaliniai barjerai. Barjeras neleidžiantis skysčiui ištekėti pro sauskelių šonus, užkerta kelią deformacijai. Kokybiški, tankūs, tačiau elastingi ribotuvai, nesuvaržantys vaiko judesių, tuo pačiu užtikrinantys „priešininko sulaikymą“, t. y. drėgmės fiksavimą sauskelnių viduje. Barjerų gamybai naudojamos žemiau nurodytos medžiagos:

1) Neaustinė dvisluoksnė medžiaga iš polipropileninio pluošto, pagaminto pagal lydymo-štampavimo technologiją su tankiu nuo 12 iki 22 g/m2.

2) Trijų ir keturių sluoksnių neaustinė medžiaga iš polipropileninio pluošto, su medžiagos, pagamintos pagal lydymo-štampavimo technologiją išoriniais sluoksniais, ir vidiniu sluoksniu iš medžiagos, pagamintos pagal lydymo-štampavimo technologiją (CMC, CMMC), su tankiu nuo 12 iki 22 g/m2.

III. Paskirstymo sluoksnis. Skirtingai nuo įklotų, paskirstymo sluoksnį rekomenduojama įtrauki į visas sauskelnių rūšis. Šio sluoksnio gamybai naudojamas „termobondo“ medžiagos tipas iš polipropileno ir poliefirino (poliesterio) pluošto mišinio, kurio tankis nuo 15 iki 30 g/m2.

IV. Vidinis sluoksnis – absorbuojanti (sugerianti) medžiaga, pati svarbiausia sauskelnių dalis. Jame yra specialus absorbentas, susidūręs su skysčiu virstantis geliu. Kokybiški absorbentai gali iš karto nepertraukiamai sugerti iki 50 kartų didesnį skysčio tūrį lyginat su savo mase. Būtent dėl to sauskelnės „išbrinksta“. Pilnai užpildytos tokios sauskelnės veikia kaip nepralaidus barjeras. Tokiu atveju galima kalbėti ir apie temperatūros padidėjimą jų viduje, ir apie „kompreso efektą“.

Priklausomai nuo sauskelnių rūšies, o taip pat taikomos jų gamybos technologijos, naudojamos sekančios absorbuojančių medžiagų rūšys:

„Ailendas“ – neaustinis audinys. Šios medžiagos gaminimo procese į ją gali būti dedamas SAP (super-absorbentas). Be to, „Ailendas“ vardan efektyvesnio skysčio sugėrimo ir paskirstymo dažnai naudojamas kartu su palaida celiulioze.

V. Išorinis sluoksnis (Black sheet). Kaip ir moteriškuose higieniniuose įklotuose, šio sluoksnio užduotis nepraleisti atgalinio skysčio judėjimo iš absorbuojančio (sugeriančio) sluoksnio į išorę. Tuo tikslu, dažniausiai, naudojama tekstūrizuota polietileninė plėvelė, arba neaustinė medžiaga laminuota akyta polietileno plėvele. Reikia pažymėti, jog naudojant neaustines medžiagas išoriniam sluoksniui, be minkštumo, medžiaga dar turi turėti hidrofilinių savybių.

Įdomu tai, jog „pampersų“ cheminė sudėtis nenurodyta ant pakuotės. Pasirodo, reikalas tame, jog nėra įstatymo, įpareigojančio sauskelnių gamintojus nurodyti jų sudėtį.

Peršasi išvada: tėvų požiūris renkantis sauskelnes turi būti labai rimtas ir atsakingas. Ir sauskelnių keitimas turi būti daromas laiku.

Ką daryti?

Pats geriausias mažyliui yra vystymas į natūralaus pluošto vystyklus, kurie leidžia vaiko odai kvėpuoti, o taip pat netrukdo jokiems fiziologiniams procesams, t. y. mažylio organizmo ir adaptacijos procesai formuojasi teisingai ir jis mokosi kontroliuoti šlapinimosi bei tuštinimosi procesus savaime natūraliai.