infa.lt

© infa.lt nuotr.

Toliau tęsiamos viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo. Penktadienį vykusioje diskusijoje diskutuota atviros teisėkūros, įtraukaus ir įrodymais grįsto sprendimų priėmimo, viešojo valdymo ir debiurokratizacijos klausimais.

Prieinama teisėkūra visiems

Pasak Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės, teisėkūra ir teisės taikymas turi būti matomas kaip bendras dalykas.

„Mes dažnai pratę tarti, kad teisė – tai rašytas įstatymas ar nutarimas, todėl „teisėkūros reforma” lyg tai kalba apie tai, kaip geriau rašysime tuos teisės aktus. Tačiau praktikoje popierius neveikia – praktikoje veikia institucijos, kurios konkrečiai taiko popieriuje užrašytus teisės aktus. Paaiškina, įspėja arba baudžia už konkretų pažeidimą konkrečiu atveju. Todėl kalbėdami apie geresnės kokybės teisę turime matyti teisės akto ir jo įgyvendinimo visumą, taigi, labai aiškiai reikalauti, kad kontroliuojančios institucijos įsitrauktų į teisėkūros procesą.

Kartu privalome iš esmės išplėsti teisės aktų derinimo procesą. Dabar veikiantis teisės aktų projektų derinimas visiškai neefektyvus, jis skirtas labiau teisininkams, nei platesnei visuomenei. Turime pereiti prie „reguliavimo kaip paslaugos” – kur dialogas su visuomene veiktų nuo problemų identifikavimo, jų sprendimų alternatyvų paieškos, apsisprendimų, ir tik paskiausiai pereinant prie teisės aktų rašymo. Kitaip sakant, teisėkūra turi tapti prieinama visiems, kas su ja susiduria, o ne vien teisininkams“, – pradėdama diskusiją sakė Vyriausybės kanclerė.

Intensyvi ir nepakankamai atvira teisėkūra

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pabrėžė, kad pagrindinė problema yra intensyvi ir nepakankamai atvira teisėkūra. Taip pat susiduriama su šiais iššūkiais:

• Didelės teisėkūros apimtys daro neigiamą poveikį viešojo valdymo ir teisės aktų kokybei.
• Pernelyg detalus reglamentavimas sudaro prielaidas teisinio reguliavimo infliacijai.
• Teisinio reguliavimo ex post vertinimo praktikos ir kompetencijų nebuvimas.
• Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų neįgyvendinimas.

Pasak ministrės, tai siekiama įgyvendinti vertinant teisinio reguliavimo poveikį ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikį ex post. Svarbi dereguliavimo kryptis ir žmogaus teisės kaip svarbi teisės viršenybės principo dalis

„Atlikus teisėkūros teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos analizę, identifikuoti institucijų vykdomo teisėkūros proceso trūkumus ir parengti metodines rekomendacijas institucijoms, užtikrinančias teisėkūros kokybę ir tvarumą bei teisėkūros principų laikymąsi teisėkūros procese. Teisingumo ministerija planuoja organizuoti mokymus, telkti ekspertus ir būti pavyzdžiu kitoms institucijoms rodant tokio vertinimo naudą tvariai teisėkūrai, – teigė teisingumo ministrė E. Dobrovolska.

Pasak jos, teisės viršenybės principas daugeliui skamba nesuprantamai, todėl neretai jis pasitelkiamas kaip įrankis žmonių vertybių supriešinimui. Tačiau teisė turėtų būti valstybės įrankis, siekiant bendrumo ir visų asmenų teisių ir laisvių apsaugos. Todėl labai svarbu sutelkti politinę valią ir laiku imtis priemonių bei tinkamai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, o ne laukti Konstitucinio Teismo, EŽTT sprendimų, tarptautinių organizacijų rekomendacijų, o juo labiau labai ilgai jų neįgyvendinti.

Viešojo valdymo reforma

Vidaus reikalų ministerija akcentavo viešojo valdymo reformos svarbą.

„Šiandieninis viešasis valdymas gali būti palygintas su pirmosiomis tonas svėrusiomis kompiuterinėmis sistemomis. Mūsų siekis, kad viešasis valdymas taptų paprastas, modernus, šiuolaikiškas, kaip išmanusis telefonas. Tam būtina optimizuoti institucijų tinklą, standartizuoti bazines paslaugas, suteikti daugiau galių vadovams pasirenkant ir motyvuojant talentingus darbuotojus, sukurti naują valstybės tarnybos kultūrą.“ – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Akcentuojama, kad suteikiamos paslaugos nėra kokybiškos (informacija pateikiama ne laiku ar nesusisteminta, dubliuojasi funkcijos, viešasis sektorius nėra atsakingas už priimamus sprendimus (atsakomybę permeta vieni kitiems, o tikro atsakomybės šeimininko nelieka), procesai nelankstūs, biurokratiniai, valstybės tarnyba yra nugyventa, stokojanti naujų idėjų ir kūrybingų sprendimų, jos reguliavimas yra nelankstus, vadovams „surištos“ rankos. Keliama valstybės tarnybos konkurencingumo problema: išbalansuota darbo užmokesčio sistema, nekonkurencinga su privačiu sektoriumi, sunku pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus/talentingus darbuotojus.

Todėl numatomos reformos:

1. Viešojo valdymo:

• Institucijų tinklo optimizavimas: funkcijų analizė, dubliavimo panaikinimas ir nustatymas ką atliks centrinė valdžia, regionai ir savivaldybės;
• Bazinių – prioritetinių viešųjų paslaugų katalogas: ką teiks valstybė, kas bus atiduodama NVO ir privačiam sektoriui;
• Viešojo valdymo procesų standartizavimas: paslaugų kokybė, skaitmenizavimas, duomenų atvėrimas, veiklos skaidrumas;
• Teisinio reguliavimo konsolidavimas: Viešojo valdymo įstatymas.

2. Valstybės tarnybos:

• Vadovų korpuso stiprinimas.
• Žmogiškųjų išteklių valdymo lankstumas:
  • Daugiau laisvės vadovui, pasirenkant, vertinant ir motyvuojant darbuotojus.
  • Atrankų decentralizavimas.
  • Reguliavimo supaprastinimas, siekiant įstatyme nustatyti tik esminius tarnybos viešajame sektoriuje  principus.
  • Valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centro įsteigimas.

Bus siekiama modernios ir veiksmingos viešojo valdymo institucijos su stipriais ir atsakingais vadovais, naujos valstybės tarnybos kultūros – „Government as a Service“. Siekis – pagal valstybės tarnybos efektyvumo indeksą patekti tarp TOP 10 Europos šalių.

Valstybės biudžeto ir valstybės strateginio planavimo sistemos sąsaja

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išskyrė šias pagrindines problemas:

• ilgalaikių valstybės strateginių siekių ir vienerių metų biudžeto ciklo nesuderinamumas (netvarūs sprendimai dėl ilgalaikių investicijų į strateginius tikslus, tikslų ilgalaikiškumas nedera su metiniu biudžetu, beprasmės išlaidos metų pabaigoje – nėra motyvacijos taupyti; nuolat auganti bazinių išlaidų dalis, nevertinant prisiimtų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pasekmių valstybės biudžetui, kuri kompensuojama mažinant investavimo į pokyčius galimybes ir apimtis; nėra objektyvaus biudžeto išlaidų planavimo, neturint aiškių viešųjų paslaugų kainų ir standarto),
• orientacija į subsidijas, kitų finansavimo šaltinių potencialo neišnaudojimas (strateginės ambicijos viršija biudžeto galimybės, tačiau priklausomybė nuo subsidijų nemažėja; nėra ilgalaikių paskatų ir nuoseklios politikos dėl privačių subjektų įtraukimo į viešojo sektoriaus strateginių tikslų siekimą),
• viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimų trūkumas (finansinius ir ekonominius srautus, rodiklius, riziką, investicijų poveikiui apskaičiuoti dažnai perkami konsultantai, reikalavimai atlikti sąnaudų naudos analizę, poveikio vertinimą suprantami kaip administracinė našta, o ne kaip vienintelis būdas priimti pagrįstą sprendimą; neretai sprendimams pagrįsti nenaudojami įrodymai, duomenys, silpni gebėjimai juos surasti, susisteminti ir analizuoti; universitetai neorientuoti į viešojo sektoriaus ekonomikos specialistų rengimą, nėra motyvacijos rengti studentus, o studentams – darbintis valstybės tarnyboje).

„Biudžeto formavimas neišvengiamai susietas su strateginiais valstybės tikslais. Matome dabartines problemas, kai užmojai ir galimybės nesutampa, nes neturime objektyvaus planavimo, paremto viešųjų paslaugų kainų ir standarto metmenimis. Ilgiau tai tęstis nebegali. Todėl užbaigsime biudžeto sistemos pertvarką, kurios tikslas – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir programų valdymo sistemą, aiškiai susietą su valstybės strateginio planavimo sistema, integruojančia strateginio, regioninio ir teritorinio planavimo procesus, – pažymėjo finansų ministrė G.Skaistė. – Parengsime biudžeto formavimo taisykles, tapsiančias pagrindu formuojant 3 metų biudžetą. Be to jau kuriama bazinių išlaidų skaičiavimo metodika, leisianti tvariai planuoti tęstinės veiklos išlaidas. Taip aiškiai atskirsime palaikymui skirtas išlaidas nuo tų, kurios turi generuoti norimą pokytį“, – kalbėjo G. Skaistė.

infa.lt komentaras:

Visa ši publika jau planuoja, kaip užkimšti žmonėms burnas prisidengiant rengiamu „neapykantos kalbos” įstatymu.. ir čia pat bando užliūliuoti kalbomis apie atvirą teisėkūrą. Bando nusispjaut į daugiau kaip 330 000 parašų, aiškindami, kad neįmanoma suskaičiuot. Kaip tai neįmanoma? – Imat ir skaičiuojat. Už tą atlyginimą gaunate. Biurokratai kalba apie debiurokratizaciją… ar kas nors dar tiek tiki šiais tuščiais ir tiesiog pasityčiojančiais pažadais?