infa.lt

asociatyvi nuotr.

Kaip ir daugelis paauglių, penkiolikmetė Arnaq ėmėsi neetatinio darbo vietos parduotuvėje, kad užsidirbtų šiek tiek pinigų. Tačiau siaubinga tai, kad per dvejus metus parduotuvės vadovas šešis kartus ją seksualiai prievartavo, o paskui ji pastojo, rašo „Daily Mail” leidinys

Po to, kai ji pasidarė abortą, gydytojai, vykdydami žiaurią, valstybinę, Danijos vyriausybės kampaniją, kuria siekiama kontroliuoti gyventojų skaičių Grenlandijoje, buvusioje jos kolonijoje, slapta įdėjo kontraceptinę spiralę.

Šis prietaisas, dar vadinamas IUD, penkerius metus išbuvo jos viduje, kol 2002 m. buvo aptiktas, kai ji, pasimetusi dėl negalėjimo pastoti, kreipėsi į gydytoją. Išėmusi jį, ji su siaubu sužinojo, kad dėl pažeistų vidaus organų nebegali turėti vaikų.

„Dar ir šiandien jaučiuosi tuščia – tai tarsi blogas sapnas”, – sakė Arnaq. ‘Man labai skaudu, kai jaučiu, jog negalėsiu tapti visaverte moterimi gimdydama vaiką. Man prireikė daug metų, kad tai įveikčiau. Tik dabar pradedu suvokti, kodėl buvau tokia pikta”.

Nenuostabu, kad ši 41-erių metų grenlandietė beveik verkia, kai kalbamės bute, iš kurio atsiveria vaizdas į didžiausios pasaulyje salos sostinės Nuuko uostą ir snieguotas kalvas.

Ji patyrė siaubingą trigubą traumą: išprievartavimą, priverstinę kontracepciją ir nevaisingumą.

Vis dėlto, jos istorija, kuri, turint omenyje Danijos, kaip vienos civilizuočiausių ir egalitariškiausių pasaulio tautų reputaciją, yra neįtikėtina, tačiau toli gražu nėra unikali.

Tūkstančiai kitų Grenlandijos moterų buvo šokiruojančiai išnaudojamos per šią slaptą kampaniją, kurios metu buvo paminta medicinos etika ir žmogaus teisės, siekiant sumažinti vietinių inuitų populiaciją, sumažinti paauglių nėštumų skaičių ir sumažinti „modernizacijos” išlaidas.

Dabar ši groteskiška praktika, kuri prasidėjo septintojo dešimtmečio viduryje, vienu metu įtraukė pusę vaisingų moterų ir tęsėsi dešimtmečius, ir dar vos prieš penkerius metus buvo pranešta apie tokius atvejus, kelia pasipiktinimą, aiškėjant siaubingam jos mastui.

„Aš naudoju žodį genocidas”, – sakė Aki-Matilda Høegh-Dam, viena iš dviejų Grenlandijos parlamento narių Danijos parlamente, kuri teigia, kad jos žmonės buvo atrinkti dėl rasistinio susirūpinimo, kad dosnios Šiaurės šalių gerovės sistemos išlaidos saloje tapo nekontroliuojamos.

Ji kaltina Daniją bandymu išnaikinti inuitų kultūrą ir kalbą – panašiai kaip Kinija žiauriai slopina uigūrų mažumas.

„Parlamente jie teigė, kad vienas iš pagrindinių tikslų buvo sutaupyti pinigų ir sumažinti gyventojų skaičių. Be jokios abejonės, gyventojų skaičius buvo labai sumažintas”.

Kai kurie ekspertai mano, kad šiuo metu Grenlandijoje gyvena apie 70 000 žmonių, o jų skaičius yra perpus mažesnis nei galėjo būti. Jei to nebūtų atsitikę, dabar grenlandiečių galėtų būti 150 000, – sakė salos vyriausioji gydytoja, ginekologė Aviaja Siegstad. „Tai buvo labai veiksminga politika”.

Siaubą kelianti kampanija prasidėjo po to, kai Danijos vyriausybė, atmetusi pokarinį JAV pasiūlymą parduoti strategiškai svarbią salą, 1953 m. Grenlandijai suteikė grafystės statusą ir pradėjo vykdyti sparčios plėtros „danizacijos” politiką.

Tai apėmė priverstinį perkėlimą į miestus, kai kurių atokių mažesnių medžiotojų gyvenviečių uždarymą ir mažų vaikų išsiuntimą į Daniją perimti danų kalbos.

Praėjusiais metais Danija atsiprašė ir išmokėjo kompensaciją šešiems likusiems gyviems inuitams, kurie buvo vieni iš grupės, prievarta atimtos iš šeimų, siekiant sukurti daniškai kalbančių žmonių elitą. Keli iš šių vaikų niekada daugiau nematė savo tikrųjų šeimų.

Viena moteris pasakojo, kad būdama devynerių metų tris mėnesius buvo išsiųsta gyventi į danų šeimą, kur globėjai priekaištavo jai už tai, kad namo rašė gimtąja grenlandų kalba, o vietinėje mokykloje iš jos tyčiojosi kaip iš „kvailos grenlandietės”.

Kita moteris prisiminė, kad nuo penkerių metų buvo verčiama pirmus trejus metus mokykloje mokytis danų kalba, nors namuose niekada šia kalba nekalbėjo. Iš pradžių nieko nesupratau, – sakė ji. „Turėjome sekti jų istoriją, jų kultūrą”.

Šias drastiškas intervencijas lydėjo smarkiai išaugęs savižudybių skaičius (iki didžiausio pasaulyje), taip pat piktnaudžiavimo alkoholiu, paauglių nėštumų ir nesusituokusių motinų problemos, kurios dažnai likdavo paliktos be priežiūros, nes danų vyrai, skatinami vykti į Grenlandiją dirbti neapmokestinamo darbo, grįždavo namo.

Modernėjant kultūrai, kurioje didelės šeimos buvo laikomos palaima, mirtingumas sparčiai mažėjo, o tai lėmė gyventojų skaičiaus augimą. Šeštojo dešimtmečio viduryje Grenlandijoje gimstamumas buvo didžiausias pasaulyje, o beveik trečdalis vaikų gimė ne santuokoje.

1967 m. buvo pradėta šeimos planavimo kampanija, kurios metu vos 12 metų mergaitėms, dažnai be jų pačių ar jų tėvų sutikimo, buvo pradėtos taikyti intrauterininės priemonės, dažnai su didelėmis spiralėmis, skirtomis suaugusiesiems, patyrusiems gimdymą.

Atlikus tyrimą buvo atmestas kontraceptinių tablečių naudojimas, remiantis keistu argumentu, kad Grenlandijos gyventojai negali būti tikri, jog jas vartos, nes vasarą nėra tamsos, o stovyklavimas žvejybos vietose „nepalengvina kontraceptinių tablečių vartojimo”.

Hedvigai Frederiksen buvo 14 metų, kai ji buvo atrinkta, naivi mergina iš tradicinio kaimo, kuriame medžiotojai vis dar naudojosi ruonių odos baidarėmis.

Ji mokėsi internatinėje mokykloje, esančioje už 60 mylių nuo namų, kai jos bendrabučio vadovas dešimčiai mergaičių liepė vykti į ligoninę.

Ji prisiminė: „Kai sėdėjau ir laukiau, kitos mergaitės išėjusios verkė. Buvau labai išsigandusi. Tačiau dėl traumos negaliu daug ko prisiminti, išskyrus ašaras, nors prisimenu skausmą po to, kai į mane įdėjo prietaisą”.

Ji jautėsi pažeista. „Buvau tarsi išprievartauta. Man buvo gėda. Net mamai nepasakojau, nes man buvo labai gėda. Tačiau nesijaučiau gerai. Man labai skaudėjo, kai prasidėjo mėnesinės – jos buvo labai ilgos ir skirtos vyresnėms gimdžiusioms moterims”.

Dėl paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims naudojamos „Lippes kilpos” kilo komplikacijų: stiprus kraujavimas, lėtinis skausmas, infekcijos ir nevaisingumas.

Hedvigos, kuriai dabar 63 metai, viduje ji išbuvo dešimtmetį. Laimei, ji buvo viena iš laimingesnių, nes galėjo susilaukti vaikų. Daugelis mergaičių dėl šio prietaiso niekada negalėjo turėti vaikų, – sakė ji.

Viena 70 metų moteris daugiau nei 50 metų nežinojo, kad jos kūne yra spiralė, kol gydytojai ją rado. Dažnai spiralės buvo aptiktos tik po to, kai išsivystė sunkios infekcijos arba moterims sunkiai sekėsi pastoti.

Atvejų skaičius buvo stulbinantis. Iki 1970 m. – praėjus vos trejiems metams nuo kampanijos pradžios ir paskutiniais metais, kai buvo renkami oficialūs duomenys – pusei 15-45 metų amžiaus Grenlandijos moterų buvo įdėti įtaisai.

Man taip liūdna pagalvojus, kiek dar vaikų galėjo gimti Grenlandijoje, – sakė 61 metų Susanne Tobiassen, dirbanti kalėjimų tarnyboje. „Tai buvo sąmoningas bandymas sunaikinti mūsų žmones”.

Jai du kartus be sutikimo buvo įdėtos spiralės – pirmą kartą, kai jai buvo apie 15 metų. „Gydytojas pasakė, kad turiu nusimauti kelnes. Buvo taip baisu. Prisimenu skausmą, kai man kažką įdėjo į vidų”.

Spiralė išbuvo vietoje aštuonerius metus, kol įvyko stiprus kiaušidžių ir gimdos uždegimas. Tačiau po metų, kai ji susilaukė kūdikio, nedidelės operacijos metu jai vėl buvo įdėta kita.

Galbūt daugelis medikų manė, kad jie daro gerą darbą, nes gimstamumas per penkerius metus sumažėjo perpus, nors labiausiai sumažėjo ne paauglių, o vyresnių, trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių motinų.

Vis dėlto, kai kurie gydytojai juokavo, kad jei Grenlandijos moteris kreiptųsi į juos net dėl patinusio piršto, ji išeitų iš jų kabineto su spirale.

Jos buvo įprastai įdedamos moterims po gimdymo ar aborto be jokių diskusijų. „Vyravo įsitikinimas, kad jaunoms moterims geriau įdėti spiralę, nei suteikti joms galimybę rinktis. Visur vyravo tokia medicinos kultūra: gydytojas žino geriausiai, – sako ginekologė Aviaja Siegstad.

Tačiau tikrasis skandalas buvo Danijos politikų sprendimas sumažinti grenlandiečių skaičių. Tai buvo padaryta, nes išlaidos sparčiai augo, todėl buvo manoma, kad būtina apriboti Grenlandijoje išleidžiamus pinigus.

Viename mieste merginas išvežė policija. Kitame – greitosios pagalbos automobilių vairuotojai.

Tačiau vienintelės mokyklos Danijoje, kuriose buvo vykdoma tokia praktika, buvo keturios internatinės mokyklos, skirtos mergaitėms iš Grenlandijos, – šis faktas pabrėžia grėsmingą etninį dėmesį – etninį valymą.

Tie gydytojai neturėjo nieko bendra su Grenlandija, todėl atrodo, kad jiems turėjo būti pasakyta, jog jie dalyvauja programoje. Jiems visiems negalėjo staiga kilti ta pati mintis, – sakė Grenlandijos sveikatos valdybos vyriausiasis gydytojas Henrikas Hansenas.

Viena paauglė, išsiųsta į Danijos mokyklą, esančią už daugiau nei 2000 mylių nuo jos namų, atsisakė įsidėti IUD, tačiau mokyklos direktorius jai pasakė, kad ji neturi kito pasirinkimo. „Turėjau išskėsti kojas, o kai man ją įdėjo, siaubingai skaudėjo”, – sakė ji.

Hansen sako, kad jaunoms mergaitėms be jų ar jų tėvų informuoto sutikimo buvo „bloga medicinos praktika ir neteisėta”, ir teigia, kad tokie veiksmai tapo dar šiurkštesni po to, kai 2001 m. medicininis sutikimas buvo įtvirtintas įstatymu.

Kampanija esą baigėsi 1975 m., tačiau daugelis gydytojų dešimtmečius tęsė šią praktiką, ypač po chirurginių abortų atlikimo.

Naujausias žinomas atvejis – 40-metė motina, kuri tikina, kad 2018 m. operacijos metu jai buvo įdėta spiralė, dėl kurios ji metus kentė kankinantį skausmą, kol per medicininę apžiūrą paaiškėjo, kad ji pradūrė gimdą.

Kitos moterys pasakojo pabudusios po operacijos ir atradusios be leidimo įkištus kontraceptinius implantus, o per pastarąjį dešimtmetį Danijos slaugytojos joms buvo priverstinai suleidusios kontraceptines priemones.

Nors 1991 m. Grenlandija perėmė savo sveikatos apsaugos sistemos kontrolę, o 2009 m. jai buvo įvesta autonominė valdžia, daugelis danų medikų vis dar ten dirba, o sunkiai sergantys pacientai dažnai siunčiami gydytis į Daniją. Grenlandija turi savo vėliavą, tačiau Kopenhaga valdo valiutą, teismus, diplomatiją ir saugumą.

Stebėtina, kad šis skandalas liko užglaistytas, kol moteris, vardu Naja Lyberth, pradėjusi mokytis traumų terapijos, ėmė kalbėti apie savo praeitį, o vėliau socialinėje žiniasklaidoje subūrė daugybę kitų aukų.

Tačiau visas mastas paaiškėjo tik praėjusiais metais, kai vienas iš pagrindinių Danijos transliuotojų paskelbė podkastą, sukėlusį pasipiktinimą ir pradėjusį vyriausybės tyrimą dėl Grenlandijos mergaitėms ir moterims iki 1991 m. taikytų nėštumo prevencijos priemonių.

Tai labai tragiška, o moterų istorijos man paliko gilų įspūdį, – sakė Danijos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrė Sophie Løhde. „Būtina nuodugniai ištirti šį reikalą”.

Lyberth, kuri yra viena iš nukentėjusiųjų, siekiančių gauti kompensaciją, nori atsiprašymo. „Ministras pirmininkas ir sveikatos apsaugos ministras yra moterys. Jie žino, kad gimda yra švenčiausia mūsų kūno dalis, nes ji duoda gyvybę kitai kartai”.

Ji stebėjo, kaip modernizacija pakeitė jos gimtąjį Maniitsoq miestą. „Danai labai greitai sukūrė savo gerovės visuomenę. Staiga atsirado daugiabučių namų – anksčiau niekada nebuvome matę butų.

Jie mūsų nevertino – tai, kaip gyvenome, nes nebuvome modernūs, bet turėjome savo bendruomenes su savo vertybėmis. Turėjome laikytis jų šeimos sistemos, jų kultūros. Jie norėjo mus paversti kitokiais žmonėmis. Tai buvo siaubinga.

1975 m., jai būnant maždaug 13 metų, Lyberth buvo įdėta spiralė po to, kai jos mokykloje apsilankęs gydytojas liepė jai vykti į ligoninę. ‘Jaučiausi taip, tarsi manyje būtų įstrigę peiliai, labai dideli mano mažos mergaitės kūne. Bet man buvo taip gėda, kad tiesiog užsidariau”.

Ji buvo sukrėsta, kai „Facebook” tinkle pasiteiravo, ar dar kuri nors moteris patyrė tokią pat patirtį.

Maniau, kad tai tik mano klasė, – pasakojo ji. „Bet staiga supratau, kodėl čia buvo visos tos moterys, kurios negalėjo turėti vaikų”.

Tarp šių moterų yra ir Arnaq, kurią paauglystėje, kai ji dirbo vietinėje parduotuvėje, išnaudojo jos viršininkas. Šiandien, daug metų kovojusi su depresija ir gydoma, ji yra laimingai ištekėjusi, turi įsivaikintą dvejų metų dukrą ir studijuoja teologiją, kad taptų pastore.

Tačiau tik papasakojusi man savo istoriją, ji aptarė ją su savo motina – ši paaiškino, kad ir ji tapo kampanijos auka po operacijos po santuokos nutraukimo.

„Vis dar jaučiu pyktį danams, – sakė Arnaqas. „Kiekvieną dieną apie tai galvoju. Danai nenorėjo, kad Grenlandijoje būtų daug žmonių. Todėl jie taip pasielgė su mumis.

Aistringa jūrų medžiotoja, ji sakė, kad išplaukusi viena į jūrą savo valtimi kartais garsiai šaukdavo per vandenį. Tai buvo vienintelis būdas susidoroti su emocijomis, – liūdnai kalbėjo ji.