infa.lt

Svetlana Dežneva (Светлана Дежнева)

Gyvuoja nuomonė, kad tai tos sielos, kurios gyveno daug gyvenimų. Mano atsakymas – ir taip, ir ne. Iš tiesų visi žmonės, gyvenantys dabar žemėje, įsikūnijo čia tūkstančius kartų, jei ne daugiau.

Žemės permainų laikotarpiu gyvenantys ir betarpiškai dalyvaujantys permainose nusipelnė to, nes nuo senų senovės perėjo visus išbandymus senose energijose. Būtent mes, mielieji, užsitarnavome šią garbę tapti Naujos Žemės-Šviesos Žemės pionieriais.

Senos sielos, – tai tos, kurios viename iš praeitų įsikūnijimų jau buvo prabudę. Tai tos, kurioe jau visas žemiškas pamokas praėjo. Tai tie, kurie išsivalė ir prisiminė save. Ir dabar yra čia savo sutikimu tam, kad padėtų kitiems ir Žemei. Senos sielos – mokytojai su dideliu žinių bagažu.

Kam mokytojui ateiti į konsultaciją?

Problema tame, kad senos sielos yra tokioje pačioje amnezijoje, kaip ir visos kitos, tai yra neatsimena savęs iki gimimo. Visata žino kas yra kas ir senos sielos stipriau tikrinamos. Štai čia viskas ir prasideda.

Senos sielos kaip jauni mokytojai mokykloje, kuri vadinasi Žemė. Bet dėl amnezijos jie neprisimena apie savo pareigas. Jie mano, kad yra tokie pat mokiniai, kaip ir tie, kurie tik pradeda pažinti naujas tiesas. Jie sėdasi į tuos pačius suolus, triukšmauja pamokose arba miega. Ir tuomet mokyklos direktorius, kurio vardas Gyvenimas, sako jiems: „Arba jūs imatės proto ir vykdote savo pareigas, arba atleiskite, mes jus „paleisim”!”

„Paleisim!” – taip, jūs teisingai pagalvojote. Mirtingumas tarp senų sielų nulinės problemos periodu didelis.
Nulinė problema – tai senos sielos energija, atviro kanalo energija, stipri vibracijų tėkmė, kurią senos sielos panaudoja žinių, savo gebėjimų perdavimui.

Yra periodai senų sielų gyvavime, kai ta tėkmė ypač aktyvi ir ji reikalauja ją priimti ir realizuoti. Kai ateina problemos nulinis periodas – senų sielų gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Visomis priemonėmis Žemė stengiasi padėti sielai prisiminti kas ji yra ir kodėl ji čia. Tenka apgailestauti, bet žmogus tingus. Patys laisva valia suvokia vienetai.

Tam, kad žmogus pradėtų keistis, gyvenimas pradeda teikti pamokas. Skiriasi šeimos, griūna verslas. Pradeda išduoti draugai ir net patys artimiausi žmonės. Miršta artimi ir brangūs. Eina stiprūs smūgiai sveikatai ir net iki mirtinų ligų. Tik praradę viską mes įgyjame laisvę.

Jeigu tu, senoji siela, manai kad galėsi pasisėdėti, pralaukti nesėkmių periodą, tai skubu tave nuvilti – NEPAVYKS! Negalvok kaip žmogus. Žiūrėk į įvykius iš aukšto sąmoningumo. Prisimink, kad tu esi siela, kuri turi kūną, o ne kūnas, kuris turi sielą. Tu atėjai į čia laisva valia padėti kitiems, realizuoti savo kaip mokytojo paskirtį.

Ir tik turint aukštą sąmoningumą ir suvokiant savo paskirtį – viskas gyvenime stoja į savo vietas, atsiveria keliai, kurie pripildo tave šviesa ir džiaugsmu iš vidaus.

Būti sena siela pirmiausiai tai didžiulė atsakomybė, o po to jau meistriškumas ir genialumas. Jei pirmas nevykdomas, tai antrasis taip ir liks užvertas. Ir tokiu atveju Žemė prašo pasišalinti ir bandyti iš naujo. Sena siela papuola į greito persikūnijimo srautą, kol viename iš įsikūnijimų realizuoja savo potencialą.

Kai sena siela, gavusi iš gyvenimo sukrėtimą, pradeda prisiminti save – pasirodo pirmieji prabudimo požymiai: susitaikymas ir suvokimas, kad gyvenimas toks, koks buvo, jau nebebus. Antras požymis – noras pažinti, rasti atsakymus. Kitaip, noras keistis, keisti savo gyvenimą. Ir trečia: jau išorinis pasikeitimas – žmogus ieško, domisi, bando.

Ir patikėkit manimi, atranda. Nei vienas nuoširdus kreipimasis į visatą nelieka be atsako. Tuoj atsiranda knygos, situacijos, žmonės, kurie padeda sielai realizuotis.

Visos senosios sielos, kurios ateina pas mane į konsultacijas, yra paieškose. Ir jos visos iš pusės žodžio supranta apie ką joms kalbu. Mes visi puikiai apie save žinome ląstelių lygmenyje. Ir tik tuomet, kai esam pasirengę priimti save, tik tuomet viskas stoja į savo vietas.

Kas ypatingo senos sielos energetikoje?

Konsultacijose aš perleidžiu per save senos sielos energiją. Pravedus šimtus konsultacijų mano kūnas pradėjo atsakyti į klausimą „kas yra bendro šioje energijoje turint tokį platų įvairių realizacijų spektrą?”

Mano kūnas atsakė vibracija, kurią šiam momentui suvokiu kaip BEBAIMIŠKUMĄ.

Senosios sielos yra praėję visas pamokas, jos jau yra susitvarkiusios su visomis situacijomis praeituose gyvenimuose. Jos žino, kad bet kuri situacija išsprendžiama ir, prisimindami ją, jie gali net juoktis iš savo baimių.

Taip, daugelis senų sielų yra baimėje dėl to, kas su jomis vyksta, kaip jos yra budinamos, bet tai įsivaizduojama baimė. Tai kiekviena baimė įsivaizduojama, – sakysite jūs, – kai esi tamsoje. Bet senos sielos jau žino apie savo senas baimes.

Suprantate, jie nesimoko praeiti vieną ar kitą baime, kaip tai daro kiti. Kitiems dar nežinomas tas bebaimiškumo jausmas tokiose situacijose, jie tik pirmą kartą „šoka iš parašiuto”. O senos sielos darė tai ir ne vieną kartą.

Pakinkliai gali sudrebėti ir senoms sieloms, bet jos žino, kad parašiutas už nugaros, jis tuoj išsiskleis ir greitai bus žemė. Jei senos sielos bus sąžiningos su savimi ir paklaus savęs viduje „ar išties aš to bijau, kas vyksta?” – pajaus ramybę, pasitikėjimą ir jėgą. Jėgą su viskuo susidoroti, viską įveikti. Jėgą, kuri vadinasi BEBAIMIŠKUMAS.

BEBAIMIŠKUMAS – buvimas be baimės. Tai ir yra prabudimas.

Mokslas šiandien jau įrodė, kad visatoje yra tik dvi vibracijos. Tai baimės ir meilės vibracijos. Baimės vibracija – atskirties vibracija. Meilės vibracija – vienybės vibracija.

Senosios sielos tos, kurios pažino vienybę dualume. Tai ir yra prabudimas fiziniame kūne. Ir dabar jos atėjo padėti kitiems, pasidalinti savo patirtimi, savo vibracijomis ir suvokimu…

DĖKINGUMAS

Noriu išreikšti dėkingumą senoms sieloms. Už tai, kad jūs su mumis, už tai, kad savo noru atėjote į čia. Jūs turėjote galimybę rinktis ir nueiti į žymiai aukštesnius išmatavimus ir tęsti savo vystymąsi. Bet jūs pasirinkote išreikšti visatai besąlyginę meilę ir ateiti padėti kitiems. Ėmėtės didelės atsakomybės, ryžotės dideliems išbandymams, rizikavote pakliūti į persikūnijimų srautą.

Noriu pasakyti tiems, kurie dar tik eina į šviesą. Jūs ne vieni! Mes visi vienas su kitu susiję. Ir mokytojai – senos sielos atėjo čia būtent dėl jūsų, kad galėtų tarnauti savo pavyzdžiu, kad pasidalintų savo BEBAIMIŠKUMO energija.

Apsidairykite aplink, nukreipkite žvilgsnį nuo savęs į pasaulį ir jūs iš karto pamatysite mokytojus. Žiūrėkite ir mokykitės, prisipildykit Bebaimiškumo energija ir su tomis aukštomis vibracijomis eikite drąsiai per savo pamokas, eikite į šviesą, prabuskite!

parengė: Onutė Navickienė