infa.lt

Po Jevgenijaus Prigožino mirties ekspertai mano, kad V. Putinas sustiprins savo valdžią, o „Wagner” struktūra pasitrauks į antrą planą, įskaitant jos vaidmenį kare Ukrainoje, rašo „euronews” leidinys.

Naujausių viešosios nuomonės apklausų duomenimis, 82% rusų pritaria Vladimiro Putino kaip prezidento veiklai, ir šis požiūris beveik nepasikeitė nuo birželį įvykusio „Wagner” maišto.

Rusijos sociologas Denisas Volkovas pažymi, kad V. Putino reakciją į maištą ir J. Prigožino mirtį galima vertinti kaip signalą elitui.

Viena vertus, pirmiausia Putinas išsakė gana nedviprasmišką poziciją, o paskui nuėjo ir pradėjo susitikinėti su žmonėmis, ko jau seniai nebuvo, pavyzdžiui, kai jis nuvyko pas žmones Šiaurės Kaukaze. Manau, kad tai buvo daroma dėl elito, kad elitas nepamirštų, ką palaiko žmonės.
Denisas Volkovas
sociologas, Levados centro direktorius

Parlamento rinkimų ir prezidento rinkimų kampanijos išvakarėse V. Putinas neturi konkurentų.

„Ir, žinoma, jei staiga padarytume prielaidą – o tai sunku – kad Prigožinas turėjo kokių nors politinių ambicijų, jis galėtų pakenkti alternatyvos neturinčio Putino įvaizdžiui, be kita ko, dėl to, kad turėjo savo žiniasklaidos imperiją, nepriklausomą nuo valstybinių televizijos kanalų. Net negaliu pasakyti, ar Prigožinas anksčiau pradėjo veiklą su „trolių fabriku”, ar PKK „Wagner”.

Ir jis naudojosi tuo, kad sukurtų savo teigiamą įvaizdį, palaikytų susidomėjimą savo asmeniu. O jei prisiminsime pirmuosius žingsnius po maišto, kas buvo padaryta – jo žiniasklaidos imperija buvo pradėta kontroliuoti dar anksčiau nei PKK „Wagner”, – komentuoja Denisas Volkovas.

Po Jevgenijaus Prigožino mirties, ekspertų nuomone, V. Putinas sustiprins savo valdžią, o „Vagnerio” struktūra išnyks į antrą planą, įskaitant ir jos vaidmenį kare Ukrainoje.

„Wagner” grupės kaip politinės jėgos, arba to, kas galėjo pasitarnauti kaip politinės jėgos užuomazga, greičiausiai nebėra. PKK grupė iš esmės grįžo ten, kur buvo iki Prigožino atėjimo į valdžią”, – aiškina Anna Matvejeva, saugumo ir konfliktų ekspertė, Londono Karališkojo koledžo Rusijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Prigožinas buvo vienas iš daugelio žmonių, turėjusių tam tikrų ryšių su valdžios institucijomis, bet, atvirai kalbant, verslas Rusijoje turi turėti tam tikrų ryšių, ir šiuo požiūriu Prigožinas nebuvo išimtis, jis buvo šiek tiek spalvinga asmenybė, bet tai ir viskas.
Anna Matvejeva
Londono karališkasis koledžas

Anos Matvejevos teigimu, jei pažvelgtume į tai, kas vyksta fronte, PKK „Wagner” ne taip jau ir reikia, nes Rusijos gynybos ministerija iš esmės išlaiko frontą. Tačiau jei įvyktų koks nors staigus didelio masto ukrainiečių proveržis, tuomet „Wagner” galėtų prireikti.

„Visa „Wagner” grupės sukūrimo idėja buvo garantuoti Rusijos valstybei tikėtiną paneigimą, būdą pasakyti: tai ne mūsų kariuomenė, tai privati kompanija, mes nežinome, ką ji daro – ir nuslėpti Rusijos karines operacijas užsienyje, pirmiausia Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje”, – aiškina Sergejus Sumlennyj, politologas, Europos atsparumo iniciatyvos centro įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Pasak eksperto, V. Putinas pademonstravo, jog su juo neįmanoma susitarti, kad jei protestuosi, vis tiek būsi nužudytas, kad jam reikia žudyti savo karininkus, siekiant palaikyti tvarką savo aplinkoje, kad atsikratė vieno daugiau ar mažiau pajėgaus vado ir liko nepajėgūs vadai. „Nė viena iš šio rezultato trijų charakteristikų Putinui nėra palanki”, – maišto ir Prigožino žūties pasekmes vertina Sergejus Sumlennyj.

Galima atsikratyti Prigožino ar jo vado Utkino, bet negalima atsikratyti tokio Rusijos požiūrio, kuris šlovina smurtą ir ragina imtis dar didesnio smurto, dar didesnio neriboto smurto, sąmoningai raginančio karo nusikaltimams.
Sergejus Sumlennyj
Europos atsparumo iniciatyvos centras

Pasak politologo, pralaimėjimo kare atveju Rusija nebegalėtų išlaikyti tokių organizacijų kaip „Wagner” sukarintos struktūros.