infa.lt

Kova su „žaliaisiais” – tai sugrįžimas prie normalaus gyvenimo.

Ne taip seniai Europos ekonomikos garvežiu buvo pelnytai vadinama Vokietija. Jos ekonomika klestėjo, ji buvo didžiausias ES donoras, o jos pramonė buvo laikoma viena iš pažangiausių bei perspektyviausių. Šiandien kai kurios didžiosios pramonės įmonės skelbia apie planus perkelti gamybą į kitas šalis, pvz JAV, dėl gamybą nerentabilia paverčiančių energijos kainų. Apie energijos kainas ir su tuo susijusias priežastis, kurios tiesiogiai liečia visą Europą – šiame straipsnyje:

Kiekvieną dieną – naujas Ekonomikos ministerijos (Vokietijos) smūgis į galvą, kiekvieną dieną – nauja politikoje dominuojančios lobistinės organizacijos „Agora” idėja: po „posūkio” į energetiką, šildymą ir transportą, dabar – „posūkis” į žemės ūkį ir tolesni išpuoliai prieš normalų gyvenimą.

Žmonės dabar gyvena dviejuose pasauliuose. Viename jie rūpinasi savo reikalais, šeima, susitinka su draugais ir linksminasi. Tačiau normaliai gyventi darosi vis sunkiau ir sunkiau: infliacija mažina pajamas, dėl naujų taisyklių beveik neįmanoma užsiimti savo reikalais.

Mokyklos katastrofiškos, keliuose – spūstys, darbo vietoms iškilo grėsmė, mokesčiai didžiuliai. Žmonės nerimauja dėl ateities ir savo vaikų. Tai normalių žmonių pasaulis. Pasaulis tų, kurie visada taip gyveno ir nori taip gyventi toliau.

Kitame pasaulyje vyrauja nuolatiniai konfliktai ir kova su normaliu gyvenimu. Turi išnykti įprastas šildymas, brangti energija ir mobilumas, kilti mokesčiai, mažėti eismas, nustatoma daugiau naujų taisyklių ir apribojimų, kontroliuojamas internetas, kalba.

Turi būti priverstinai naikinama energetikos sistema, ekonomika ir žemės ūkis. Vaikai turi būti seksualiai perorientuoti, vyrai turi gimdyti vaikus, o moterys turi būti spaudžiamos, užleisdamos vietą moterų pirtyje, reklamoje ir viešumoje, šiems vaikus gimdantiems vyrams.

Tai politikoje ir žiniasklaidoje stumiamas „žaliųjų” pasaulis, kuris nori primesti normaliems žmonėms kitokį gyvenimą – „raudonai žalią”, po neigimo ir kontrolės ženklu. Ir kurie nori, kad policija atkreiptų dėmesį į normalius žmones, o ne persekiotų nusikaltėlius, nes tai juos „diskriminuoja”.

Kiekvieną dieną žalioji mažuma sugalvoja naujas patyčias, kurias siekia primesti normaliems žmonėms. Štai pavyzdžiai tik iš kelių pastarųjų savaičių: reikėtų patikrinti, ar kiekviename rūsyje nėra pasenusios šildymo sistemos, o kiekvieną patiekalą pakeisti į vegetarišką.

Tuo tarpu reguliariai atliekamos viešosios nuomonės apklausos patvirtina, kad dauguma žmonių nori apsipirkti automobiliu, o ne dviračiu, kad energija turėtų išlikti prieinama ir, kad kiekvienas turi teisę valgyti tai, kas jam patinka.

Normalūs žmonės mano, kad jų vaikai turėtų mokykloje išmokti ko nors naudingo, kad turėtų padorią ateitį. Bent jau skaityti ir rašyti. Vyrai turėtų likti vyrais, o moterys – moterimis. Tačiau šie normalūs žmonės pamažu išstumiami į užribį.

Tarp normalių žmonių pasaulio ir „žaliojo” pasaulio beveik nėra tarpusavio supratimo tilto. Vis dėlto, žalieji plačiąja prasme yra ne tik minėta partija, bet ir SPD, dauguma FDP, toną užduodantys bailiai CDU ir kol kas mažuma CSU.

Apie AfD nekalbame, nes žurnalistai televizijoje ir laikraščiuose tvirtina, kad jie yra „fui”, todėl nieko tikro nežinome. Žaliesiems pinigai nesvarbūs, nes juos galima atimti iš normalių žmonių. O jei ir to neužtenka, galima spausdinti.

Spausdinant pinigus normaliems žmonėms nurodoma, kaip jie turi dirbti, ką jie turi gaminti. Ir, jei tam tikru momentu pritrūksta tam tikrų vaistų, jie sako: tai kapitalizmas. O tai, kad iš tikrųjų kainas nustato ne rinka, o sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas, – greitai pamirškime.

Ir prašome išlipti iš automobilių, ir sėsti į purvinus, perpildytus ir nuolat vėluojančius traukinius, nes tai ir yra „žalioji” pažanga. Jais nenuvažiuosite nei į darbą, nei į mokyklą, nei kur nors kitur, bet tai nesvarbu: yra namų biuras ir netrukus santechnikas internetu (kuris, deja, ne visada patikimas) jums paaiškins, kaip išspręsti vandentiekio avariją.

Tačiau jis pats atvykti negali: miestas užkimštas, nes visur įrengti dviračių takai, uždraustas dyzelinas arba prie kelių dangų prisiklijavę protestuotojai. Deja, internetas prastėja, o krovininiai dviračiai amatininkams netinka.

Kaip galėjo nutikti, kad mažuma taip engia daugumą? Kad sąvoka „normalus” tapo beveik keiksmažodžiu? Ir nekalbėkite apie nacionalizmą ir rasizmą. Mano draugai turkai jau seniai perka butus Turkijoje, nes ten geresnės mokyklos ir saugesnės gatvės. Tai ne apie vokiečius ir „kitus”, o apie visus piliečius, kurie nori gyventi normaliai ir sėkmingai.

Ir taip: tie, kurie nedirba, neturėtų būti čia kviečiami, kad nedirbtų ir vis tiek gerai gyventų. Kodėl būtent jie gyvena vis geriau ir geriau, o tie, kurie visą gyvenimą dirbo ir dabar yra pensininkai, gyvena vis blogiau ir blogiau? Vokietija nėra Kalkuta ir nenori ja tapti. Beje, ar kas nors buvo Kalkutoje ir matė, kaip ten viskas veikia?

Lieka klausimas: kaip tai galėjo nutikti? Atsakymą jau seniai pateikė italų komunistas Antonio Gramsci, kuris kalėjime sukūrė terminą „kultūrinė hegemonija”. Kas dominavo kultūros sektoriuje, ypač žiniasklaidoje ir universitetuose, netrukus įgijo ir politinį dominavimą. Nes kultūros industrija (šiandien tai televizija, pokalbių laidos ir masinių pramogų industrija) lemia žmonių mąstymą ir taip paverčia juos valdomais.

Tai patvirtina ir trumpas žvilgsnis į ARD ir ZDF medijas: net orų prognozės jau seniai klastojamos ir yra įtrauktos į perauklėjimo mašiną: vandens išleidimas iš rezervuarų pateikiamas kaip sausros įrodymas; Gardos ežeras, kuris yra pilnas iki kraštų, neva nebeturi vandens, o kai tik šiek tiek palyja, tai taip pat tampa klimato kaitos įrodymu, kuriuo grindžiami reikalavimai dėl šilumos siurblių ir eismo draudimų.

Vokietijoje „žygis per instancijas” iki pat Federalinio konstitucinio teismo, kurį kadaise skelbė „žalieji” ideologai, iš esmės pavyko.

Kiekvienam idiotizmui atsiranda vadinamasis mokslininkas, kuris moksliškai įrodys nesąmonę ir už tai bus gausiai apdovanotas pasirodymais televizijoje ar dėstytojo pareigomis.

Švelnesni įstatymai taikomi „raudonai-žaliesiems” pažeidėjams, jei apskritai taikomi. Neseniai dėl klimato kaitos buvo kaltinami stori žmonės, aiškinama, kad Hitleris statė autobanas tik tam, kad suteiktų galimybę vyrams dominuoti, o normalūs žmonės – „visuomenės branduolys” – yra radikalūs dešinieji. To nereikėtų atmesti kaip nesąmonių.

Tai, kas vyksta dabar, yra pasirengimas kitam žingsniui. Kol kas tik keli nuošalyje stovintys akademikai ragina atšaukti įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti pagyvenusius nuomininkus ir priversti pensininkus persikelti į mažesnius butus.

Tačiau jau rytoj tai gali tapti paskutine priemone siekiant sumažinti būsto trūkumą, kurį sukėlė pati „šviesoforo” vyriausybė. Jau dabar kalbama apie tai, kad pagyvenę žmonės išmeta daugiau aerozolių: apšilimas prieš puolimą prieš pagyvenusius žmones, o kartu ir papildomus valgytojus, jau vyksta.

Ar jums tai skamba kaip perdėta?

Tuo tarpu visi, kurie 2015 m. perspėjo, kad netrukus bus uždrausti automobiliai su vidaus degimo varikliais arba dujų tinklai, o šilumos siurbliai taps privalomi, buvo panašiai išjuokti.

Dabar tai jau įstatymas arba, kaip dujų tinklų atveju, rengiamasi jį priimti. Žemės ūkio veiklos mažinimas, importo iš Pietų Amerikos naudai, drastiškas mėsos suvartojimo mažinimas ir jos reguliavimas taip pat yra žemės ūkio posūkio idėjos iš Agoros. Beprotybė?

Tie, kurie prieš pusmetį kritikavo šilumos siurblių projektą, buvo išjuokti. Dabar įstatymas, pagal kurį numatoma 600 mlrd. eurų žala, tampa realybe. Už „Agoros” pavadinimo, reiškiančio graikų demokratų susirinkimų vietą, slypi didžiausia kada nors Vokietijoje veikusi lobistinė organizacija: čia atliekamas parengiamasis darbas, inicijuojami pseudomoksliniai tyrimai, iš anksto rengiami įstatymų projektai, kuriuos federalinė vyriausybė vėliau prastumia Bundestage.

Kalbame apie milijardų dolerių vertės sandorius: brangios JAV gaminamos dujos, išgaunamos Vokietijoje uždraustu hidraulinio skalūnų skaldymo būdu, šilumos siurbliai vietoj šildymo naftos produktais, elektromobiliai su akumuliatoriais iš Kinijos vietoj automobilių su vidaus degimo varikliais iš Volfsburgo.

Tai verslo modelis, pagal kurį finansuojama „Agora”. Iš viso vyriausybėje dirba septyni Agora valstybės sekretoriai. Neseniai spaudžiant atsistatydinęs Ekonomikos reikalų ministerijos valstybės sekretorius Patrickas Graichenas anksčiau vadovavo „Agorai” ir šiai grupei.

Štai kodėl žalieji dabar tiek daug kalba apie „iškastinės energijos lobistus”, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo ryšių su pasaulinėmis finansinėmis korporacijomis ir multimilijardieriais.

Ši vasara bus lemiama, ar pavyks nutraukti šį Vokietijos užvaldymą, ar ir toliau tęsis šalies paralyžius. Kova su žaliaisiais – tai bandymas pasipriešinti jų užmaskuotiems ekonominiams interesams.

Tai galimybė normaliems žmonėms susigrąžinti savo gyvenimą į savo rankas ir apsaugoti savo vaikus bei šeimas nuo destruktyvių ketinimų. Kalbama ne tik apie pinigus ir gerovę. Nes normalių žmonių ir jų šeimų gyvenimai yra paskutinis bastionas, kuris šiuo metu dar laikosi, todėl bus puolamas toliau.

Roland Tychy, „Jewish panorama”.

šaltinis: sarmatas.lt