infa.lt

Youtube stop kadras

„Konfliktas neabejotinai užsitęs, ir bent jau taikos derybų šiais metais nebus”, – portalui „Danas” pareiškė žurnalistas ir užsienio politikos apžvalgininkas Boško Jakšičius.

Danas: Kaip pakomentuotumėte netikėtą Vladimiro Putino vizitą į naujas teritorijas Donbase?

Boško Jakšičius: BBC rašė, kad šis vizitas įvyko anksčiau, o ne užvakar, nes girdėjo jį vaizdo įraše sakant „Velykos artėja”. Taigi vizitas įvyko prieš Velykas, nors Dmitrijus Peskovas aiškino, kad jis įvyko 17-ąją. Jau nedidelis apgaulės požymis.

Bet dar svarbiau, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, Vladimiras Putinas norėjo, jog šis vizitas būtų entuziazmo, solidarumo gestas, jis norėjo pakelti dvasią karius fronte, nes padėtis Ukrainos frontuose yra sustingusi. Ten yra nedidelių proveržių, bet ne daugiau. V. Putinas supranta, kad karo veiksmai užsitęs ir kad karius reikia nuraminti.

Apskritai visi valstybės veikėjo ar generolo vizitai turi tą patį tikslą – pakelti moralę užsitęsusiai kovai.

– Sklinda gandai, kad Kijevo ir Maskvos derybos gali įvykti jau vasarą. Ar jos tikrai įvyks?

– Dabartinėmis aplinkybėmis netikiu jokių derybų galimybe, net ir tarpininkaujant Kinijai ar Turkijai. Šalių pozicijos yra diametraliai priešingos. Maskva kalba apie derybas Rusijos sąlygomis ir reikalauja, kad Kijevas sutiktų su „naująja realybe”, t. y. kad Volodymyras Zelenskis sutiktų su naujais teritoriniais nuostoliais.

Kijevas savo ruožtu kartoja, kad jokių derybų nebus, kol paskutinis Rusijos karys nepaliks okupuotų teritorijų ir, kol nebus grąžintas kiekvienas centimetras Ukrainos teritorijos. Nematau jokių prielaidų deryboms.

– Jei nė viena pusė nenori eiti į kompromisą, ar apskritai yra tikras noras užbaigti konfliktą? Kalbu ne tik apie Rusiją ir Ukrainą, bet ir apie Kiniją, JAV ir ES.

– JAV ir Kinija yra dvi pagrindinės šio konflikto naudos gavėjos. Jos nėra suinteresuotos, kad šis ginkluotas konfliktas baigtųsi. Amerikiečiai juo naudojasi, kad drausmintų Europą, o kinai juo naudojasi, kad kartu su Rusija šiame fronte kovotų su Amerikos hegemonija ir pasaulio vienpoliškumu.

Kalbant apie oficialųjį Kijevą, jo sąlygos užbaigti konfliktą yra tokios, kokios yra. Jos yra tiek pat teisėtos, kiek ir nerealios, atsižvelgiant į padėtį fronte.

Kalbant apie Rusiją, ji moka didelę kainą už šį ginkluotą konfliktą, tačiau kaina nėra tokia didelė, kad Rusija turėtų atsisakyti aukščiausio tikslo, t. y. tarptautinės pasaulio tvarkos pakeitimo.

Vladimiras Putinas yra visiškai pasirengęs paaukoti dar ne vieną tūkstantį karių, nesileisdamas į jokias derybas. Mano nuomone, derybos bus ne tiek dėl pačios Ukrainos, kiek dėl šios naujos saugumo architektūros Europoje, kuri taip pat susijusi su tarptautine tvarka.

Vieninteliai žmonės, kuriems tikrai reikia nutraukti šį ginkluotą konfliktą, yra ukrainiečiai, tačiau niekas jų neklausia.

– Tad ar matote perspektyvą užbaigti konfliktą? Ar tiesa, kad, kaip sakė Brazilijos prezidentas Lula de Silva, Vakarai jį tik kursto?

– Visų pirma, nepaisant išoriškai Vakaruose egzistuojančios vienybės, ten yra skirtingų srovių. Kai sakau, kad amerikiečiai nesuinteresuoti sustabdyti šio ginkluoto konflikto, tai nereiškia, kad kai kurie europiečiai nenori jo sustabdyti.

Matėme, kokią kontroversiją sukėlė Emmanuelis Macronas, kai dėl Taivano pasakė, kad Europa neturėtų būti „Amerikos vasalas”. Taigi interesai skiriasi. Europa, visų pirma Prancūzija ir Vokietija, taip pat Italija, dėl šio ginkluoto konflikto patiria didelių ekonominių nuostolių, todėl jos ekonomiškai suinteresuotos kuo greičiau jį sustabdyti.

– Jei Vladimiras Putinas laimės šį konfliktą, kas nutiks? Ar jis apsiribos Ukrainos ar jos dalies užėmimu, ar tęs savo „užkariavimo kampaniją”?

– Esu giliai įsitikinęs, kad šis konfliktas baigsis be aiškaus nugalėtojo ir be aiškaus pralaimėtojo. Vakarams nepriimtina Rusijos pergalė, kuri reikštų Ukrainos pralaimėjimą. Tada tai būtų pralaimėjimas visiems Vakarams, kurie dabar remia Ukrainą.

Kita vertus, Rusijos pralaimėjimas būtų dar pavojingesnis ir, be to, mažai tikėtinas. Jis baigsis savotišku status quo. Rusijai neliktų vietos manevrui prie jos vakarinių sienų, ir pasistūmėjimas ten reikštų tiesioginę konfrontaciją su Šiaurės Atlanto aljansu.

Vienintelis anklavas, kuris dar galėtų tenkinti Vladimiro Putino ambicijas, yra Moldova. Tačiau nemanau, kad ji jam yra svarbus taikinys. Galbūt jis pereis prie Centrinės Azijos fronto, kur strategiškai susidurs Vakarai, Kinija ir Rusija. Kai užbrėžtas brūkšnys, pralaimėjusi lieka tik Ukraina.