infa.lt

Europos Komisija tikisi gauti 2,6% pelno grąžą iš ES įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų (maždaug du trečdaliai iš 300 mlrd. JAV dolerių), kuriuos norėtų skirti Ukrainos atstatymui.

Apie tai praneša „Politico” leidinys, remdamasi Europos Komisijos dokumentu.

Dokumente teigiama, kad lėšas planuojama investuoti į „likvidų turtą, turintį aukštą reitingą”, o tai galėtų lemti „didelę metinę grąžą, kurios vidurkis siektų 2,6 procento.

„ES valstybės narės sutaria, kad labai svarbu atidžiai išnagrinėti, ką galima padaryti pagal mums duotas instrukcijas, įskaitant tai, kad tai, kas bus daroma, turės atitikti ES ir tarptautinę teisę“, – POLITICO sakė grupei pirmininkaujantis Švedijos diplomatas Andersas Ahnlidas ir pridūrė:

„Esame atsidūrę išskirtinėje situacijoje ir tikriausiai bet koks sprendimas, kurį sugalvosime, bus tokio pobūdžio, koks nebuvo priimtas niekada anksčiau“.

Pagal ES sankcijų režimą, jei ir kai sankcijos bus panaikintos, įšaldyto turto savininkas turėtų turėti galimybę susigrąžinti kapitalą ir bet kokią grąžą, dėl kurios buvo sutarta sutartimi prieš įšaldant turtą. Tačiau bet kokia grąža, viršijanti sutartą, Komisijos nuomone gali būti nusavinta ir panaudota Ukrainos atstatymui.

Tačiau, kaip pažymi leidinys, šių lėšų investavimas gali būti ir nuostolingas.

Nuostoliai galėtų siekti apie 4 mlrd. eurų per metus, o jų susigrąžinimas galėtų turėti politinių pasekmių. Nors rizika labai menka, priduria leidinys.

„Vis dėlto „nuostolių niekada negalima atmesti“, todėl į klausimą „kas prisiima bet kokią likutinę riziką tokių nuostolių atveju… reikės aiškaus teisinio atsakymo“, – rašo Komisija.

Vasario 15 d. ES vadovybė paskelbė apie darbo grupės sudarymą siekiant konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, skirtą Ukrainai atkurti.

Kaip pažymi „Politico”, 191 mlrd. eurų yra Belgijoje, dar 21 mlrd. eurų – kitoje neįvardytoje ES šalyje. Tačiau nežinoma kur yra likę Rusijos centrinio banko aktyvai.

Šiuo metu ES šalys svarsto teisėkūros mechanizmus Rusijos turtui konfiskuoti.