infa.lt

Youtube stop kadras

Baltieji rūmai neatmetė JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimo galimybės. „Norime užtikrinti, kad šis pokalbis įvyktų tinkamu laiku ir tinkamame kontekste”, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, rašo „Kommersant”.

Jis pažymėjo, kad Amerikos vadovas norėtų pasikalbėti su Kinijos Liaudies Respublikos Prezidentu, tačiau pokalbis dar nėra numatytas. J. Kirby taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos ir Pekino suartėjimą ir pavadino Rusiją jaunesniąja Kinijos partnere.

Prezidento Xi Jinpingo vizitą į Maskvą galima pavadinti simboliniu ir kartu demonstratyviu. Simboliniu, nes tai buvo pirmoji Kinijos vadovo užsienio kelionė po jo triumfuojančio perrinkimo naujai, trečiajai kadencijai.

Demonstratyviu, nes jis įvyko nepaisant visų Vakarų lyderių užuominų ir įspėjimų, kurie perspėjo Pekiną neremti (tiesiogiai ar netiesiogiai) Rusijos prezidento, kol jis neišves kariuomenės iš Ukrainos.

Visiems šiems įspėjimams draugas Xi liko kurčias. Be to, vizitas neįprastai ilgas – ištisas tris dienas. Jei būtų norėjusi, Kinijos valdžia būtų galėjusi apsiriboti viena diena, kad vizitas atrodytų kaip darbo kelionė, rutininis, be pompastikos, iškilmingumo ir valstybinio protokolo.

Tačiau tai sąmoningai nebuvo padaryta. Taip Xi Jinpingas siunčia signalą Vakarų sąjungininkams ir pirmiausia Jungtinėms Valstijoms: naujoje geopolitinėje situacijoje Pekinas elgsis taip, kaip jam atrodo tinkama, nesigrežiodamas į Vašingtoną.

Juo labiau, kad Amerika kiekviena proga jam primena, jog pagrindinis, strateginis, egzistencinis priešininkas yra ne Rusija, o Kinija. Tad ko tokiu atveju Amerika nori iš Kinijos valdžios institucijų?

Jos irgi turi vadovautis šia realybe, be jokių iliuzijų apie „taikų sambūvį” ir/ar „sveiką konkurenciją”. Jie negauna sveikos konkurencijos. Pasirodo, tai geopolitinė kova dėl gyvybės ir mirties.

Ir šioje kovoje Pekinui gyvybiškai svarbu, kad jo stovykloje būtų Rusija su savo neribotais ištekliais. Ir ne tik neribotais, bet ir pigiais. Netekusi Vakarų rinkų, Maskva priversta parduoti Pekinui savo dujas ir naftą lengvatinėmis, kartais itin nuleistomis kainomis. Alternatyvos dažnai nėra.

Rusija tampa vis labiau susieta su galingiausia savo partnere Azijoje. Daugeliu atvejų ji iš tikrųjų tampa jos žaliavų priedėliu ir politiškai jaunesniąja partnere. Žinoma, Kinijos politikai ir diplomatai yra pakankamai protingi, subtilūs ir taktiški, kad to pernelyg nepabrėžtų. Atvirkščiai, rodo išdidžiai partnerei dėmesio ir pagarbos ženklus, kaip dabartinio trijų dienų vizito atveju.

Tačiau tai nekeičia reikalo esmės. Pamažu, bet nuosekliai Maskva tampa Pekinui maždaug tuo pačiu, kuo jai tapo Aleksandro Lukašenkos Baltarusija. Šaliai, įpratusiai laikyti save didžiąja galia, tai nėra pats maloniausias teiginys.

Tačiau jei palyginsime Pekino ir Maskvos ekonominius rodiklius, jei prisiminsime Kremliaus tarptautinę pusiau izoliaciją, tai, ko gero, nieko nuostabaus tame nėra, reziumuoja „Kommersant” autorius.