infa.lt

youtube kadras

Europos Komisija paragino Europos Sąjungos šalis dažniau deportuoti prieglobsčio prašytojus, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio, ir abipusiai pripažinti susitarimus dėl migrantų grąžinimo.

Tai naujausias žingsnis siekiant pagerinti ES sienų kontrolę, praneša „Euractiv” leidinys.

Antradienį (kovo 14 d.) už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Ylva Johansson žurnalistams Strasbūre sakė, kad 2022 m. tik 21% nelegalių migrantų, neturinčių teisės į tarptautinę apsaugą ES, buvo grąžinti į savo kilmės šalį.

„Kai nesugebame grąžinti nelegalių migrantų, tai trukdo mūsų sistemai ir mažina pasitikėjimą”, – sakė ji.

„Norėdami apsaugoti teisę prašyti prieglobsčio, turime parodyti, kad tinkamai elgiamės su asmenimis, kurie neatitinka tarptautinės apsaugos reikalavimų”, – pridūrė Johansson. ”

Mums reikia migracijos, bet ji turi vykti teisėtai ir tvarkingai.” Johansson pridūrė, kad abipusis grąžinimo susitarimų pripažinimas visame bloke padėtų „daug lengviau supaprastinti grąžinimą”.

Abipusiu pripažinimu naudojasi labai nedaug valstybių narių, nors pagal galiojančias bloko taisykles tai jau leidžiama.

Turima omenyje, kad ES šalys galėtų sugrąžinti migrantus į pirminės jų registracijos ES šalį. (Tad Lietuvoje turėtume sulaukti jų grąžinimų bumo – infa.lt past.)

Žemas migrantų grąžinimo lygis yra ilgalaikė ES problema.

Ją iš esmės lemia per didelis nacionalinių imigracijos institucijų krūvis, prastas valstybių tarpusavio ryšys ir trečiųjų šalių nenoras priimti prieglobsčio prašytojus, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas pridūrė, kad ES turi nustatyti „bendrus principus, kaip valdyti savo sienas, jog būtų užkirstas kelias tam, kad žmonės nesupriešintų vienos šalies su kita”.

Nors ES pareigūnai pripažįsta, kad jie nežino, koks yra vadinamojo antrinio judėjimo, kai nelegalūs migrantai pateikia prieglobsčio prašymą vienoje šalyje, o vėliau – kitoje, mastas, jie tvirtina, kad jų skaičius didėja.

Po kelių tragedijų Viduržemio jūroje, kai nuskendo migrantų laivai, ES ir atskiros valstybės narės sulaukė kritikos, o ES vadovų retorika dėl migracijos kontrolės ir repatriacijos tapo vis griežtesnė.

Tačiau M. Schinas sakė, kad siekiama „sukurti bendrą Europos migracijos valdymo kultūrą… derinant veiksmingumą ir profesionalumą bei derinant atsakomybę už saugias sienas ir visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms”.

„Nesvarbu, ar prie Kalabrijos, ar prie Libijos krantų… kiekviena kontrabandininkų rankose prarasta gyvybė yra tragedija, ir mes kartu su valstybėmis narėmis privalome užkirsti tam kelią”, – pridūrė jis.

ES vadovai taip pat užsibrėžė tikslą iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų baigti rengti keletą teisėkūros dokumentų, sudarančių Migracijos ir prieglobsčio paktą, ir M. Schinas padvigubino šį įsipareigojimą.

„Kitų metų gegužę, kai europiečiai eis balsuoti, jie turėtų būti tikri, kad Europa pasiekė šį seniai pribrendusį susitarimą dėl migracijos valdymo”, – sakė M. Schinas.

Praėjusią savaitę ES vidaus reikalų ministrai susitarė kitame posėdyje galutinai patvirtinti savo derybų įgaliojimus dėl daugumos dokumentų.

Europos Parlamentas artimiausiomis savaitėmis taip pat turėtų susitarti dėl savo pozicijos daugumos dokumentų atžvilgiu, taip sudarydamas sąlygas ES institucijų trišalėms deryboms iki vasaros.

„Esame teisingame kelyje, šiais įgaliojimais galėsime parengti visą paktą”, – pareiškė Johansson.

Optimistai…