infa.lt

Evakuacija Kramatorske, balandžio 4 d. nuotr. sibreal.org

Per metus beveik 5 mln. pabėgėlių pateikė prašymus suteikti apsaugą ES.

ES migracijos agentūros duomenimis, 2022 m. ES šalys priėmė beveik 1 mln. prieglobsčio prašymų. Daugiausia prieglobsčio prašytojų buvo iš Sirijos ir Afganistano. Dar 4 mln. prašytojų – ne prieglobsčio, o laikinos apsaugos – buvo Ukrainos piliečiai.

Kartu tai sukėlė precedento neturintį spaudimą ES šalių socialinėms tarnyboms ir biudžetams. Rusų prašymų skaičius per metus taip pat padvigubėjo ir pasiekė beveik 17 000.

Trečiadienį ES migracijos agentūra paskelbė apibendrintus 2022 m. statistinius duomenis apie ES šalis, taip pat Šveicariją ir Norvegiją. Preliminariais skaičiavimais (prieš oficialiai juos paskelbiant Europos statistikos agentūrai „Eurostat”) nustatyta: 2022 m. Europos šalyse pateikta 966 tūkst. prieglobsčio prašymų – pusantro karto daugiau nei prieš metus.

Agentūros nuomone, konfliktai, bado grėsmė ir pandemijos metu galiojusių judėjimo laisvės apribojimų panaikinimas buvo stipri paskata pabėgėliams iš kitų regionų.

Penkios pagrindinės šalys, iš kurių praėjusiais metais į Europą plūstelėjo prieglobsčio prašytojai, buvo šios

• Sirija (132 000),
• Afganistanas (129 000),
• Turkija (55 000),
• Venesuela (51 000)
• Kolumbija (43 000).

Smarkiai padaugėjo Gruzijos (29 000 pirminių paraiškų), Indijos (26 000), Maroko (22 000) ir Egipto (15 000). Vidutiniškai 40% prašytojų gauna vienokią ar kitokią apsaugą ES.

Taip pat labai padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš Rusijos pateikusių prašymus suteikti prieglobstį. Pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo ir 2021 m. siekė 4,6 tūkst. pirminių ir 2,6 tūkst. pakartotinių prašymų. Tačiau pernai rusų prašymų skaičius pasiekė beveik 17 tūkst. : 13,6 tūkst. pirminių ir 3,3 tūkst. pakartotinių prašymų. Atmetimo tikimybė yra apie 70%.

Paraiškos, net ir piktnaudžiaujančios, nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o jei ji atmetama – net ir pakartotinai. Siekiant to išvengti, praėjusių metų kovą ukrainiečiams buvo įvestas specialus laikino prieglobsčio suteikimo mechanizmas. Pagal jį prašymai pradėti tvirtinti masiškai, o ne individualiai. Popieriuje toks mechanizmas egzistuoja nuo 2001 m., tačiau anksčiau jis nebuvo taikomas praktiškai.

Ukrainos piliečiai gali atvykti į ES šalis net ir be dokumentų, o po to vietoje prašyti laikino prieglobsčio. Kartu su šiuo statusu prašytojai gauna leidimą gyventi šalyje, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, darbo rinka, būstu ir vaikų išsilavinimu. Iš viso praėjusiais metais laikinos apsaugos ES prašė apie 4 mln. ukrainiečių.

Kartu su prieglobsčio prašytojais tai reiškia, kad ES socialinėms tarnyboms tenka papildoma 5 mln. žmonių našta. Palyginimui, migracijos krizės įkarštyje 2015-2016 m. ES gavo „tik” 2,4 mln. prieglobsčio prašymų.

Viena iš pasekmių: prieglobsčio prašytojų, kurie nėra ukrainiečiai, prieglobsčio prašymai nagrinėjami lėčiau. Iš beveik 1 mln. prašymų pernai išnagrinėta apie 600 000. Tuo pat metu ES šalys turi juos nagrinėti ne po lygiai: pernai didžiausia našta teko Lenkijai ir Vokietijai.

Milijonai ukrainiečių bėga, – šių metų vasarį priminė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, – Keturi milijonai jų rado prieglobstį ES – tai didžiausias migracijos srautas į mūsų žemyną nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.