infa.lt

video kadras

Savo ruožtu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės”. Scholzas kartu su EK vadove Ursula von der Leyen pasiūlė šalies atstatymo planą, kurį pavadino „XXI amžiaus Maršalo planu”.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis per vaizdo ryšį Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje dėl Ukrainos atstatymo pareiškė, kad Ukraina dar negavo nė cento iš 17 mlrd. dolerių vertės plano spartaus atstatymo įgyvendinimui, cituoja „Reuters”.

Jis taip pat sakė, kad raketų smūgiai sunaikino daugiau kaip trečdalį šalies energetikos sektoriaus. „Rusija viską naikina, kad mums būtų sunkiau išgyventi žiemą”, – sakė V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, atidarydamas konferenciją, teigė, kad konferencijos tikslas – sukurti „XXI amžiaus Maršalo planą”. „Įsipareigojimas Ukrainai tapti ES nare yra vienas svarbiausių mūsų laikų geopolitinių sprendimų”, – sakė O. Scholzas.

Pasak jo, Vokietijos istorija parodė, kad net po niokojančio karo įmanoma atsigauti, ir paragino planuoti Ukrainos, „kaip klestinčios ir demokratinės Europos Sąjungos narės, žaliosios energijos ir aukštųjų technologijų prekių eksportuotojos”, ateitį. Kancleris patikino, kad Ukraina bus remiama „tiek, kiek reikės”.

Kartu su EK vadove Ursula von der Leyen laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung” paskelbtame straipsnyje O. Scholzas pasiūlė Ukrainos atkūrimo planą, pavadindamas jį „naujuoju XXI amžiaus Maršalo planu”. Jų nuomone, jau dabar reikia galvoti apie šalies atkūrimą, „net jei iki taikos dar toli”. Kad Ukraina „greitai atsistotų ant kojų”, būtina jau dabar pradėti atstatyti sugriautus namus, mokyklas, kelius, tiltus ir energetikos infrastruktūrą.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad karo padaryta žala šaliai siekia 350 mlrd. eurų, primenama straipsnyje. „Šią problemą turime spręsti visi kartu – ES, G7 ir mūsų partneriai”, – ragino Scholzas ir Ursula von der Leyen.

Pasak jų, parama pirmiausia turėtų būti skiriama ten, kur jos labiausiai reikia. „Kartu su G7 partneriais ir kitomis šalimis, padedami tarptautinių organizacijų ir Ukrainos, norime padėti pagrindus įtraukiai donorų platformai, kuri koordinuotų neatidėliotiną sunaikintos infrastruktūros atkūrimą ir ilgalaikį atstatymą”, – tikina autoriai.

Jie pabrėžė, kad Ukrainos atstatymo kelias „taip pat yra Ukrainos kelias į Europos Sąjungą” ir, kad parama Ukrainai taip pat atitinka ES interesus. Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet ir „gina taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kuri yra mūsų taikaus sambūvio ir klestėjimo visame pasaulyje pagrindas”.  „Jei remiame Ukrainą, kuriame savo ateitį ir mūsų bendros Europos ateitį”, – užbaigė kancleris ir EK vadovė.

„Maršalo planą pasiūlė JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas, 1947 m. birželio 5 d. sakydamas kalbą Harvardo universitete. Tais pačiais metais Paryžiuje buvo sušaukta Europos šalių konferencija, kurios dalyviai nustatė, kokio dydžio paskolų reikia Vakarų Europai ketveriems metams. 1948 m. JAV Kongresas patvirtino Maršalo planą. Jis buvo įgyvendinamas pagal įstatymą dėl ketverių metų pagalbos užsienio valstybėms programos, o bendra suma siekė 12,4 mlrd. dolerių.

Ukrainos valdžios institucijos nuo spalio 10 d. kasdien skelbia oro pavojaus aliarmą. Tai prasidėjo po sunkvežimio sprogimo ant Krymo tilto, kurio organizavimu Maskva kaltina Kijevą.