infa.lt

foto: Medium.com

Nepaisant dvejus metus teiktos didelės su COVID susijusios valstybės paramos, dėl didėjančių energijos ir skolų aptarnavimo išlaidų bei bendro infliacijos spaudimo kyla pavojus mažų ir vidutinių įmonių gyvavimui, rašo Euractiv.

Įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, bankrotų skaičius 2022 m. nuolat auga ir turėtų tęstis iki 2023 m. visoje ES „dėl prastų ekonominių perspektyvų, susijusių su aukšta infliacija ir energijos kainomis, pinigų politikos griežtinimo ir valstybės paramos pabaigos”, teigia skolų išieškotojas „Atradius Collections”.

Iš tiesų, per pastaruosius metus Prancūzijoje įmonių bankrotų padaugėjo 69% – pirmą kartą per daugiau nei 25 metus, šį mėnesį nustatė konsultacijų bendrovė „Altares Dun & Bradstreet”.

Remiantis rinkodaros tyrimų bendrovės „Cerved” Osservatorio Rischio Imprese duomenimis, Italijoje padidėjusi bankroto rizika taip pat išaugo nuo 11,4% iki 16,1%, o beveik 100 000 įmonių gresia didelis bankroto pavojus.

Daugiau nei 830 tūkst žmonių dirba Italijos įmonėse, kurioms gresia įsipareigojimų nevykdymas, t. y. beveik 129 tūkst. daugiau nei 2021 m. (7,2 proc.). Apie 2,1 mln. žmonių dirba įmonėse, kurios laikomos labiau pažeidžiamomis, o iš viso „pažeidžiamose” įmonėse dirba daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje, kur Plėtros ir technologijų ministerijos duomenys apie įmonių uždarymą rodo, jog šiais metais valdžios institucijoms iki šiol pateikta 104 300 prašymų uždaryti parduotuvę, t. y. 25,8% daugiau nei pernai. Paraiškų laikinai sustabdyti veiklą per pastaruosius dvylika mėnesių taip pat padaugėjo 39,4%.

Tačiau Jungtinėje Karalystėje padėtis dar prastesnė: „daugiau nei viena iš dešimties JK įmonių pranešė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. joms kilo vidutinė ar didelė nemokumo rizika”, teigiama vyriausybės remiamo Nacionalinio statistikos biuro (ONS) politiniame pranešime. Iki 2022 m. rugsėjo mėn. nemokumo lygis viršijo lygį, buvusį iki COVID, todėl JK tapo viena iš labiausiai nukentėjusių šalių.

Energijos kainos kyla, parama po COVID išsenka

Nors dėl vyriausybių COVID-19 paramos nemokumo atvejų skaičius buvo nedidelis, įdomu pastebėti, kad aukštas nemokumo lygis pastebimas rinkose, kuriose fiskalinė parama buvo laipsniškai nutraukta, nustatė „Atradius Collections”. Austrija, Belgija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra ES sąrašo viršuje.

Analitikai taip pat skuba pabrėžti, kad skaičius dirbtinai didina įmonės zombiai: Nesveikas įmones palaiko „nemokami” pinigai per itin žemas palūkanų normas ir centrinių bankų pirkimo programas”, – rašoma Allianz Trade pranešime.

Sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų yra tokių „zombių” įmonių: Prancūzijos Audito Rūmai liepos mėn. paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad jų yra ne daugiau kaip 2,5%.

Tačiau kai kurių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) griūtis yra reali. „150 000 MVĮ gresia staigus nemokumas”, – praėjusią savaitę Prancūzijos darbdavių sąjungos generalinis sekretorius Jean-Eudes du Mesnil sakė „France inter”, nes kitais kalendoriniais metais turi būti iš naujo deramasi dėl energijos tiekimo sutarčių ir laukiama, kad išlaidos padidės iki 250%.

EURACTIV France rugpjūčio mėn. atskleidė, kad, profesinės sąjungos SDI duomenimis, iki metų pabaigos 20-30 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių gali susidurti su nemokumu.

Nors tai buvo sveikintinas atokvėpis pačiame pandemijos įkarštyje, valstybės remiamos paskolos Prancūzijos įmonėms užkrovė papildomą naštą – dabar jos priverstos grąžinti paskolas po dvejų metų atidėjimo. Vis daugiau MVĮ, turinčių veikiančius verslo planus, pritrūksta grynųjų pinigų, o skolos perskirstymo galimybe, nors ji ir yra, beveik nesinaudojama, EURACTIV sakė Prancūzijos centrinis bankas.

Lenkijos ekonominės informacijos mainų platforma „Krajowy Rejestr Długów” taip pat įvardija panašią, nors ir ne tokio plataus masto, tendenciją: „benzino ir energijos kainos daro įtaką įmonių finansinei būklei” ir „kai kurios įmonės tikrai nukentės, nors sunku pasakyti, kiek”, – EURACTIV Lenkijoje sakė bendrovės atstovas spaudai Andžejus Kulikas (Andrzej Kulik).

2022 m. rugsėjo mėn. infliacija per metus pasiekė 15,6%, t. y. penkiais procentiniais punktais viršijo 10,9% ES vidurkį.

Net šalys, kuriose nebuvo tokio didelio augimo, tikisi, kad artėjant žiemai padėtis pasikeis.

Vokietija, kurioje įmonių bankrotų sumažėjo beveik 20%, ruošiasi šuoliui, nes energetikos krizė smogia verslo augimui, ypač daug energijos naudojančioms bendrovėms ir verslo teikiamoms paslaugoms vartotojams, kurios labiausiai nukenčia dėl sumažėjusio vartojimo. Visuomenės dėmesio centre yra kepyklos, kurios priklauso abiem šioms kategorijoms.

Pažymėtina, kad, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, Vokietijos vyriausybės išmokos dėl pandemijos buvo dotacijos, o ne paskolos, ir nebedidina esamos ekonominės įtampos.

„Kainų skydai” ir „elektros energijos garantijos”

Vyriausybių finansavimas iki šiol apsaugojo įmones nuo skaudžiausių energetikos krizės padarinių.

Italijoje 2022 m. buvo paskelbtos net aštuonios teisėkūros priemonės – tiek tiesioginės intervencijos, kuriomis siekta apriboti išlaidas elektrai, gamtinėms dujoms ir kurui, tiek netiesioginės priemonės, kuriomis siekta apsaugoti namų ūkių perkamąją galią ir įmonių likvidumą – už 54,4 mlrd. eurų grynąją skolinimosi kainą, arba 3,5% BVP 2021 m., teigiama analitinio centro „Bruegel” ataskaitoje.

Tas pats pasakytina ir apie Vokietijos vyriausybės prieštaringai vertinamą 200 mlrd. eurų vertės „ekonomikos apsaugos skydą”, iš kurių 91 mlrd. eurų bus panaudota dujų kainoms pažaboti.

Stiprus darbdavių profesinių sąjungų lobizmas taip pat paskatino Prancūzijos vyriausybę imtis veiksmų: ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as paskelbė apie „elektros energijos garantijos” sukūrimą prieš derybas dėl energetikos sutarčių, nors detalės dar neatskleistos.

Skolos grąžinimo terminus taip pat galima keisti per specialią tarnybą Prancūzijos centriniame banke, nors tiek profesinės sąjungos, tiek pramonės atstovai atkreipė dėmesį į aiškų apribojimą: bet koks skolos grąžinimo termino pakeitimas įtrauktų įmonę į „įsipareigojimų nevykdymo” sąrašą, o tai pakankamai atbaidytų potencialius klientus ir investuotojus.