infa.lt

nuotr. © Arvydo Daunio

1960 m. vienam Žemės gyventojui teko 1,4 hektaro miško. Japonijos mokslininkai apskaičiavo, kad dabar jis sudaro tik 0,5 hektaro. Per pastaruosius 60 metų planetos miškų plotas sumažėjo beveik 82 milijonais hektarų. Šis procesas kelia grėsmę būsimai Žemės biologinei įvairovei ir turi įtakos 1,6 mlrd. žmonių gyvenimui besivystančiose šalyse.

Miškininkystės ir medienos instituto (FFPRI) duomenimis, nuo 1960 m. iki 2019 m. planetos miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui, sumažėjo 81,7 mln. hektarų. Nors naujų miškų padaugėjo 355,6 mln. hektarų, 437,3 mln. hektarų buvo prarasta dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pagrindinė – iškirtimas), rašo „ZME Science”.

„Nuolatinis miškų nykimas ir naikinimas turi įtakos miškų ekosistemų vientisumui, mažina jų gebėjimą atkurti ir teikti svarbius išteklius bei išlaikyti biologinę įvairovę. Jie taip pat daro įtaką mažiausiai 1,6 mlrd. pasaulio gyventojų, daugiausia besivystančiose šalyse, kurie dėl įvairių priežasčių yra priklausomi nuo miškų”, – rašoma straipsnyje.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad tuo pat metu, kai per pastaruosius 60 metų pasaulyje padaugėjo gyventojų, 60 proc. padidėjo ir vienam gyventojui tenkantis miškų kirtimas – nuo 1,4 ha 1960 m. iki 0,5 ha 2019 m.

Daugiausia miškų kertama neturtingose šalyse, ypač tropikuose. Ir priešingai, daugiausiai miškų atsodinama turtingose šalyse. Tyrimo rezultatai patvirtina miškų migracijos teoriją: kai skurdžios šalies pajamos padidėja, miškų kirtimas padidėja iki tam tikro lygio, o vėliau pradeda mažėti.

Tačiau prieš ekonomiškai išsivysčiusioms šalims pradedant girti save už teisingą požiūrį į miškus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jos iš tikrųjų ne mažina miškų kirtimo apimtis, o pereina prie medienos importo iš kitų šalių.

Turtingieji gali sau leisti mokėti už tai, kad miškas būtų iškirstas kitur, ypač tropikuose. Tai kelia ypatingą nerimą, nes ten miškų tankumas yra didžiausias, o praradus vieną hektarą ten, tai tolygu kelių hektarų iškirtimui kitose platumose.

2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, atogrąžų miškų naikinimas daro šešis kartus didesnę žalą klimatui, nei manyta anksčiau. Šis įvertis yra gana konservatyvus, nes neatsižvelgiama į retus miškus ir šiaurinius miškus. Toks požiūris reiškia, kad bendra žala dėl miškų naikinimo visame pasaulyje yra dar didesnė.