infa.lt

tsajunga.lt nuotrauka

Pandemijos metu mažiau nukentėjusi Lietuvos ekonomika, o ryšium su tuo ir didesnis pinigų kiekis liko pas žmones – kas lėmė tai, jog dabar žmonės gali sau leisti pirkti už tas kainas, kurių prašo pardavėjai, teigia Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė, portalui 15min.

Tokiu būdu, pasak finansų ministrės, pardavėjai nemato reikalo mažinti kainų, kol žmonės pasirengę jas mokėti.

Pasak politikės – visame regione infliacijos rodikliai panašūs, tik Lietuvos šiek tiek didesni.

Tas „šiek tiek daugiau” realiai yra apie 2,4 karto. Ne procentai, o kartai, kas sudaro daugiau kaip 240 procentų.

Savo suvokimui pagrįsti ji pateikia skaičius, kad pandemijos metu Lietuvos ekonomika smuko tik 0,1 proc, tai yra beveik nieko, tuo tarpu kai Europoje iki 7-8 proc.,  kas sudarė prielaidas susidaryti sąlygoms, kai Lietuvos žmonės „turi santykinai daugiau pinigų ir todėl paklausa prekėms nemažėja”, ko pasekoje ir padidėjo vartojimo infliacija Lietuvoje.

Esą „daugiausiai žmonės išleidžia energijai, transportui ir maistui, o kadangi šios prekės augo [kainos] ženkliau nei kitos, ypač energetinės prekės, Lietuvoje infliacija yra „šiek tiek” didesnė, nei kitose valstybėse”, tvirtina finansų ministrė.

Šiuo metu infliacija Lietuvoje siekia 21 proc., kai tuo tarpu vidutinė ES – apie 8,5 procento.

Remiantis Gintarės Skaistės logika, visur, kur žmonės uždirba daugiau – infliacija yra aukštesnė.

Pabaigai ministrė pažymėjo, kad jokių priemonių kol kas imtis nežada, galbūt svarstys rudenį ar dar vėliau.

Pagal šią logiką turbūt reikėtų suprasti, kad Lietuvoje ir atlyginimai didžiausi Europoje, todėl galime daugiausiai išleisti, ir būtent todėl išskirtinai Lietuvoje didžiausia infliacija visoje ES?

Ar po tokių pasisakymų, rodančių finansų ministrės suvokimo lygį, reikia stebėtis apverktina Lietuvos ekonomikos būkle?

Pilnas straipsnio pavadinimas 15min portale: ” Ekonominėms nuojautoms prastėjant G.Skaistė žada – diržų veržtis nereikės”