infa.lt

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo (Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos), ir ieškinį atmetė.

Ieškovo teigimu, pacientas į sveikatos priežiūros įstaigą atvyko nesirgdamas COVID-19 liga, tačiau gydydamasis šioje įstaigoje buvo užkrėstas COVID-19 infekcija ir, pablogėjus sveikatos būklei, mirė.

Ieškovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau komisija ieškovo prašymo netenkino.

Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje nagrinėjo sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę pagal naująjį „be kaltės“ modelį ir pasisakė, ar siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą, tebėra būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne tik su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, buvusios iki paslaugų suteikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako.

Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad žala kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir aplinkybę, kad padaryti pažeidimai yra susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, nes buvo neišvengiama, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog sveikatos priežiūros įstaiga galėjo žalos išvengti, jei būtų veikusi pagal medicinos mokslo standartus COVID-19 ligos kontekste, t. y. turėjo įrodyti neteisėtus sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus.
–
Tačiau byloje liko nepaneigta tikimybė, kad ir laikantis visų prevencinių priemonių užsikrėtimo koronavirusu gydymo įstaigoje nepavyktų išvengti.
–
Be to, remiantis specialistų pateiktomis išvadomis, sveikatos priežiūros įstaigose nėra galimybės patikimai apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo dėl pavėluotos diagnostikos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal dabartinį sveikatos priežiūros metodikų raidos lygį apsaugoti pacientus nuo apsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigose nėra įmanoma.

„Pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo nesilaikyta sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto ir buvo galima išvengti žalos, jei šio standarto būtų laikytasi, vertinant pagal tuometę medicinos mokslo raidą, ir kad žala nėra nulemta išimtinai paciento sveikatos būklės, buvusios iki paslaugų suteikimo.

Nustačius, kad užsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones ir kad pacientas sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis užsikrėtus šiuo koronavirusu, spręstina, kad žala ieškovui neatlygintina, nes tai neišvengiama žala“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022 įsiteisėja nuo sprendimo priėmimo dienos ir gali būti kasacine tvarka skundžiamas per tris mėnesius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

infa.lt komentaras:

Tokio gydymo įstaigose privalomų prevencijos standartų nesilaikymo ar neteisėtų veiksmų fakto neįmanoma įrodyti net teoriškai, nes pats nukentėjęs miręs – jis nieko papasakoti negali, o visi kiti asmenys nebuvo prileidžiami jo lankyti ir dėl to negali liudyti teisme, kaip matę tų standartų nesilaikymą. Bet kokie įrodymai yra anapus, o nepriklausomos kontrolės nebuvimas skatina laisvai interpretuoti tuos standartus bei saugumo reikalavimus.