infa.lt

Jei esate vienas iš tų žmonių, kuriuos dažnai galima rasti bakalėjos parduotuvių maisto lentynų koridoriuose, skaitančius etiketes ir ieškančius ingredientų, kurių negalite ištarti ir nenorite valgyti, greičiausiai pastebėjote keletą ingredientų, kurie, nežinant. jums, yra pagaminti naudojant nanotechnologijas – procesą, kurio metu sidabras, varis, auksas, aliuminis, silicis, anglis ir metalų oksidai, be kitų metalų, paverčiami atomo dydžio dalelėmis, kurių dydis yra milijardinė metro dalis, rašo Epoch Times Healt.

Dažniausiai naudojami nano dydžio ingredientai yra titano dioksidas, kuris gali būti labiausiai žinomas priedas. Kiti, tokie kaip silicio oksidas, kalcio karbonatas, geležies oksidai ir hidroksidai, kalcio silikatas, trikalcio fosfatai ir sintetinis silicio dioksidas, yra tik keletas priedų, kurių šiuo metu gali būti jūsų maisto sandėliuke.

Naujas ingredientas

Nanotechnologijos plačiai naudojamos maisto ruošime ir gamyboje nuo 1990-ųjų, o jų komponentai yra neįsivaizduojamai maži – šimtoji žmogaus plauko storio dydžio. Dėl jų mūsų maistas tampa spalvingesnis, ryškesnis, tirštesnis ar traškesnis, be to, jis ilgiau išlieka galiojantis.

Nano dydžio priedai taip pat daro kai kuriuos mūsų naudojamus vaistus veiksmingesniais.

Nanotechnologijos naudojamos gaminant kasdien mūsų naudojamą produkciją, tokią kaip elektronika, maisto ir maisto pakuotės, vaistai, žaislai, drabužiai, kremai nuo saulės, kosmetika, maisto papildai ir kt.

Nors, pasak vartotojų grupių ir sveikatos ekspertų, šie vis populiaresni produktų stiprintuvai gali suteikti daugybę naudos, jie turi savo kainą – tokia kaina yra mūsų sveikata.

Poveikis sveikatai

Kadangi šios dalelės yra labai mažos, tyrimai parodė, kad jos gali prasiveržti pro kraujo ir smegenų barjerą. Mokslininkai jau tiria šią neurologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų kokybę. Tačiau, kalbant apie maistą, tai nėra savybė, kurios kas nors prašė. Šios dalelės taip pat gali cirkuliuoti visame kūne ir absorbuotis į kraują bei organus. Jos gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles ir sukelti uždegimus bei ligas.

„Jos gali praeiti pro žarnyno gleivinę ir patekti į kraują, o tai gali sukelti uždegiminį ar imuninį atsaką“, – WebMD sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos Georgiosas Pyrgiotakis. „Jos taip pat gali kauptis įvairiose kūno dalyse, įskaitant plaučius, širdį ir reprodukcinius organus.”

2020 m. liepos mėn. atliktame tyrime grupė Masačusetso universiteto Amherst mokslininkų nustatė, kad titano dioksidas, kuris dažniausiai dedamas į dervą, saldainius, gėrimus ir desertus, sukėlė dviejų pelių grupių žarnyno mikroorganizmų pokyčius.

Abiems grupėms buvo sušvirkštos titano oksido dozės. Viena grupė buvo šeriama mažai riebalų turinčia dieta, kita – riebia dieta. Po tolesnių bandymų, siekiant išskirti titano dioksido poveikį, abiejose grupėse buvo nustatytas gaubtinės žarnos uždegimas, kuris gali sukelti pilvo skausmus ir viduriavimą. Nutukusios pelės turėjo ryškesnių simptomų.

Vakcinos technologija

Nanotechnologijos šiuo metu naudojamos dviejose iš trijų mRNR COVID-19 vakcinų, šiandien skiriamų Jungtinėse Valstijose. Vakcinose yra lipidų nanodalelių danga, kuri supa mRNR, kas leidžia joms prasiskverbti pro ląstelės sienelę.

„Lipidų nanodalelės yra gyvybiškai svarbi Pfizer/BioNTech ir Moderna mRNR COVID-19 vakcinų sudedamoji dalis, atliekančios pagrindinį vaidmenį saugant ir efektyviai transportuojant mRNR į reikiamą vietą ląstelėse“, – teigia Chemical Abstracts Service, Amerikos  Chemijos draugijos padalinys.

„Iš daugelio kuriamų COVID-19 vakcinų, dvi vakcinos, kurios parodė perspektyviausius rezultatus užkertant kelią COVID-19 infekcijai, yra nauja vakcinos produktų klasė: jas sudaro ribonukleino rūgšties (mRNR) gijos, įdėtos į lipidų nanodaleles. (LNP).“

Tačiau mokslininkai ir toliau ragina Maisto ir vaistų administraciją (FDA) labiau prižiūrėti šias medžiagas dėl jų dydžio. Kadangi jos lengvai pereina hematoencefalinį barjerą, jos gali jį pažeisti, pakeisdamos ląstelių sluoksnį, dengiantį vidinę kraujagyslių sienelę.

FDA artėja prie problemos

FDA, agentūra, atsakinga už šių priedų priežiūrą, pradėjo svarstyti nano dydžio priedų keliamą pavojų sveikatai.

Agentūra šiuo metu klasifikuoja nanodaleles maiste kaip bendrai pripažintas ir saugias (Generally Recognised as Safe – GRAS), jei gamintojas jau naudoja tą patį ingredientą didesniu įprastiniu pavidalu.

„Maisto medžiagų dalelių pasiskirstymas gali turėti įtakos organizmo gebėjimui jas įsisavinti arba migracijai iš maisto pakuočių į maistą“, – teigiama FDA 2007 m. rekomendaciniame dokumente dėl nanotechnologijų maiste.

„FDA kategoriškai nevertina visų produktų, pagamintų iš nanomedžiagų ar kitaip susijusių su nanotechnologijų taikymu, kaip iš esmės gerybinių ar kenksmingų.

Agentūra stebi besivystantį mokslą ir turi tvirtą mokslinių tyrimų darbotvarkę, padedančią įvertinti nanotechnologijas naudojančių produktų saugą ir veiksmingumą.

2011 m. siekiant koordinuoti savo pastangas su JAV ir tarptautiniais mokslininkais, buvo sukurta FDA nanotechnologijų darbo grupė. Jos tikslai – mokyti darbuotojus pagal naujausius mokslo pasiekimus, pačiuose moderniausiuose objektuose ir skatinti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

„Nanodalelių gamyba ir panaudojimas plataus vartojimo produkcijoje siekia visų laikų rekordą, besiformuojančios nanotechnologijų srities dėka“, – 2017 m. „Grand Rounds“ internetinėje transliacijoje teigė FDA.

„Tiesioginių nanodalelių pėdsakų kiekio aptikimas ir kiekybinis nustatymas vartojimo produktuose yra labai sudėtingas ir problemiškas”.

Mažos dalelės, auganti problema

Iki 2020 m. FDA pranešė, kad per pastaruosius 10 metų paraiškų dėl patvirtinimo tų produktų, kurių sudėtyje yra nanotechnologijų, padaugėjo. Daugelio ekspertų teigimu, Jungtinėse Valstijose yra 1900–2500 maisto produktų, kuriuose naudojamos nanotechnologijos.

Reaguodamos į susirūpinimą dėl šių produktų poveikio sveikatai, viso pasaulio šalys ėmėsi veiksmų, siekdamos apriboti arba uždrausti kai kurias arba visas nanotechnologijas savo maiste.

2010 metais Kanada uždraudė nanotechnologijas ekologiškų maisto produktų gamyboje. Nuo 2011 m. Europos Sąjunga reikalauja, kad visi maisto produktai būtų ženklinami, jei juose yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų. 2015 metais blokas pareikalavo papildomų tyrimų, kad būtų užtikrinta sveikatos sauga.

2018 m. Europos maisto saugos komisijai agentūros mokslininkų grupė pateikė peticiją, kuria siekiama atmesti maisto priedą silicio dioksidą kaip [ne]saugų vartoti dėl jame esančių nanodalelių, kol bus patvirtintas dalelių dydžio pasiskirstymas.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Prancūzija uždraudė įvežti į šalį bet kokį maistą, kuriame yra titano dioksido.

Jungtinėse Amerikos Valstijose FDA nereikalauja jokių produktų, pagamintų naudojant nanodaleles, ženklinimo ar uždraudimo, o jos gairėse rekomenduojama prižiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju. Ilgalaikio nanodalelių vartojamų nuryjant poveikio tyrimų tebėra mažai.