infa.lt

Gruzija „nelegaliai“ pradėjo praėjusių metų karą su Rusija, tačiau Maskva „pažeidė“ tarptautinę teisę, reaguodama į išpuolį ir įsiverždama pas savo kaimynę, teigiama Europos Sąjungos pranešime, rašo „The Telegraph”.

ES tyrimas dėl praėjusių metų rugpjūčio konflikto priežasčių susilaukė griežčiausios kritikos dėl Gruzijos karinio puolimo prieš atsiskyrusį Pietų Osetijos regioną ir jos sostinę Cchinvalį.

„Atviri karo veiksmai prasidėjo po didelio masto Gruzijos karinės operacijos prieš Cchinvalio miestą ir jo apylinkes, pradėtą ​​naktį iš 2008 m. rugpjūčio 7 d. į 8 d., teigiama pranešime.

„Kyla klausimas, ar Gruzijos jėgos panaudojimas Pietų Osetijoje buvo pateisinamas pagal tarptautinę teisę. Taip nebuvo.

ES „misijai“ vadovavusi Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavini atmetė gruzinų teiginius, esą jie ginasi nuo neišvengiamo Rusijos puolimo ar Maskvos remiamų Pietų Osetijos sukarintų grupuočių smurto.

„Nė vienas iš Gruzijos valdžios institucijų pateiktų paaiškinimų, siekiant pateikti tam tikrą teisinį išpuolio pagrindimą, nėra tinkamas paaiškinimas“, – pareiškė ji.

Jos pranešime teigiama: „Prieš Gruzijos operacijos pradžią Rusija nevykdė jokio ginkluoto puolimo. Misija negalėjo pagrįsti Gruzijos teiginių apie didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Pietų Osetijoje prieš Gruzijos puolimą. Taip pat nebuvo galima patikrinti, ar Rusija buvo ant tokio didelio puolimo slenksčio“.

ES tyrėjai nustatė, kad Rusijos karinis atsakas į Gruziją iš pradžių buvo gynybinis ir teisėtas, tačiau greitai pažeidė tarptautinę teisę, kai peraugo į oro bombardavimo atakas ir įsiveržimą į Gruziją toli už Pietų Osetijos.

„Per kelias dienas teisėtų ir neteisėtų karinių veiksmų modelis pasikeitė tarp Gruzijos ir Rusijos – dviejų pagrindinių veikėjų“, – teigiama pranešime.

Per penkias dienas trukusį karą žuvo daugiau nei 400 Gruzijos ir Pietų Osetijos civilių. Pranešama, kad beveik 200 Gruzijos karių žuvo arba dingo be žinios, o Rusijos kariškiai žuvo 64.

Nors dėl karo nusikaltimų kaltinamos „visos pusės“, ES ataskaitoje išskiriamos Rusijos remiamos Pietų Osetijos sukarintos grupuotės dėl „sistemingo etninių gruzinų kaimų plėšimo ir naikinimo“.

„Keli elementai leidžia daryti išvadą, kad etninis valymas iš tiesų buvo praktikuojamas prieš etninius gruzinus Pietų Osetijoje“, – sakoma jame.

Konflikto įkarštyje iš abiejų pusių buvo perkelti daugiau nei 100 000 civilių. Keli tūkstančiai Pietų Osetijos civilių tebėra be pastogės, o apie 25 000 gruzinų negalėjo grįžti į Pietų Osetiją.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ES ataskaitoje, kurios tris tomus sudaro 1139 puslapiai, konflikto ištakos kaltina Rusijos bandymus dominuoti prieš savo mažąją kaimynę ir besisteminius Gruzijos atsakus į Maskvos agresiją.

„(Vertinant) turi būti atsižvelgta į didžiosios valstybės prievartinės politikos ir diplomatijos poveikį mažam ir nepaklusniam kaimynui, kartu su mažojo kaimyno polinkiu peržaisti ir veikti „ant karštųjų”“, – teigiama pranešime.

JK užsienio reikalų ministerijos atstovė palankiai įvertino pranešimą. „Ne laikas kaltinti ir kurstyti įtampą“, – sakė ji.

„Todėl raginame visas šalis santūriai reaguoti į pranešimą ir padvigubinti pastangas siekiant ilgalaikio ir taikaus sprendimo“.

Ir Rusija, ir Gruzija bandė teigti, kad ES ataskaita pateisina kiekvieną iš jų

„Ataskaita įrodo, kad Rusija visą laiką ruošėsi šiam karui, o rugpjūčio 7 ir 8 dienos buvo kulminacija“, – sakė Gruzijos ministras Temuras Jakobašvilis.

Kremliaus vyriausioji atstovė spaudai Natalija Timakova sakė: „Galime tik pasidžiaugti, kad komisija nustatė, jog karą pradėjo Gruzija“.