infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

2022 m. sausio 28 d. Seime buvo surengta spaudos konferencija „Prezidento parašo grėsmė „lietuwių“ kalbai ir Konstitucijai“. Spaudos konferenciją paskatino 2022 m. sausio 18 d. Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuriuo nutarta leisti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose naudoti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančias raides „q“, „w“, „x“.

2022 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą įstatymą. Tai reiškia, kad įstatymas įsigalios šių metų gegužės 1 d. Konferencijos metu buvo kalbėta, kaip įsigaliosiantis įstatymas kelia grėsmę lietuvių kalbai ir netgi Konstitucijai.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Robertas Šarknickas, Eugenijus Jovaiša ir Lietuvos etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys, interneto portalo Alkas.lt įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Jonas Vaškūnas.

Seimo narys R. Šarknickas konferencijoje akcentavo, kad kalba – tai nacionalinio saugumo pamatas. Darni valstybė turi išlaikyti savo identiteto pagrindus, o kalba išlikti originali. Kalba nėra praktinio patogumo klausimas – tai principas, kad piliečiai gerbia valstybinę kalbą.

Modernu ir patogu – tai, ką girdime pastaruoju metu dažnai, tačiau ar tai gali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad būtų patogu? Turime išlikti modernūs išsaugodami savo unikalią ir ilgametę savitą kalbą.

Politikai neturėtų savo iniciatyva priimti tokių sprendimų. Tokiems sprendimais priimti skirtos atsakingos institucijos, tokios kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Politikai privalo būti tie, kurie, išklausę ekspertų nuomonę, priimtų politinį sprendimą. Šiuo atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija buvo palikta užmaršty.

Šioms mintims antrino ir Seimo narys E. Jovaiša ir teigė, kad tokiu būdu skaldoma tauta ir piliečiai. „Kaip turi jaustis Lietuvos Respublikos Prezidentas, kai jam padėkoja užsienio šalies valstybės vadovas už tai, kad jis išniekino savo gimtąją kalbą?“ – klausė E. Jovaiša.

Anot jo, toks įstatymo pakeitimas yra pasikėsinimas į valstybingumą  ir pilietiškumą. Kiekvieno piliečio pareiga yra žinoti valstybinę kalbą – taip moko visos pasaulio tautos. Kitu atveju valstybė negalėtų egzistuoti. Negalime išduoti savo valstybinės kalbos ar kitaip jos darkyti. „Turime ginti ne tik teritorinį vientisumą, bet ir kalbą, kuri yra viena iš pilietiškumo ir valstybingumo sudedamųjų dalių“, – spaudos konferencijoje teigė E. Jovaiša.

Kitas spaudos konferencijos dalyvis J. Vaiškūnas papildė mintis, kad valstybinė kalba išskiria Lietuvą kaip valstybę, lietuvius kaip tautą. „Kalba ir pilietybė yra du valstybingumo požymiai: jeigu nėra valstybinės kalbos ir pilietybės, tai valstybė yra nominali“, – teigė jis.