infa.lt

Antanina Strumilienė

Po vakarykštės „Panoramos” netekau žado.

Kai kurie ministrai savo kabinetuose nukabinę prezentacinius LR Prezidento portretus ir jų vietoje sukabinę Lietuvos istorines asmenybes.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ministrė A. Armonaitė ministro kabinete pasikabino LGBT atributiką – vaivorykštės spalvų skarele „stilizuotą” – rašytoją Žemaitę.
Jeigu atsikeltų ši rašytoja, apmaukšlinta gėjiška skarele, nežinau, ką ji Armonaitei pasakytų, bet ministro kabinete vietos jai neliktų.

Kitas Laisvės partijos ministras, rodantis kryptį, kur skristi Lietuvai, – susisiekimo ministras M. Skuodis – savo kabinetą „pasipuošė” gėjų spalvų barzda „padabinto” J. Basanavičiaus portretu.

Vidaus reikalų ministrė konservatorė A. Bilotaitė savo oficialų sveikinimą pavaldžioms institucijoms „papuošė” LGBT vėliavos spalvomis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. Raskevičius vietoje Seimo nario ženkliuko prisisegęs nešioja LGBT vaivorykštės ženklą, o jo kabinete Seime puikuojasi ne Lietuvos trispalvė, o LGBT vėliavėlė.

Ar galima Vyriausybės ir Seimo nariams oficialiuose darbo kabinetuose tokiu būdu „reprezentuoti” Lietuvą ir reklamuoti savo gėjiškas vertybes?

Kiek dar leisime šitiems „tautos atstovams” tyčiotis iš Lietuvos, jos žmonių ir istorijos?

Juk jų veiksmai – tai valstybinių simbolių išniekinimas.

Koks protokolas juos verčia tai daryti?

A. Bilotaitei ir A. Armonaitei LGBT atributika yra tas pats, kas lietuvaitėms gintariniai karoliai.

Kas akyse praradęs Tėvynę, tas ją praradęs ir savo širdyje.

Neįsivaizduoju, ką jaučia žmogus, tautos vertybes susidėjęs į ministro portfelį, nejaučiantis meilės savo šaliai, atsisėdęs į ministro kėdę ir įsivaizduojantis, kad jis yra tos šalies šerdis?

Kas praranda Tėvynę akyse, tas ją seniai praradęs ir savo širdyje. Valstybės vėliava, kaip ir Tėvynė, – žmogui tik viena. Niekinti tautos vėliavą ir valstybės simbolius – reiškia tik viena – savo Tėvynę išduoti.

Konstitucija ir meilė Lietuvai ministrams turi būti įrašyta į širdį, o ne ant popieriaus.

Kaip jaučiatės, ponai ministrai, nuo sienų nukabinę simbolius, už kuriuos lietuviai ilgai liejo kraują? Ar dar ilgai tyčiositės iš Lietuvos žmonių?

Ar tokie ministrai stotų ginti Lietuvos iškilus reikalui? Griaudami Tėvynės pamatus, Jūs griaunate ne tik valstybę, ne tik save, bet ir mus.

Tėvynė – tai jausmas, kurio neatstos niekas. Jos neišsineši, įsidėjęs į ministro portfelį. Neįmanoma nuo veido nei nuo padų nusivalyti Tėvynės dulkių. Iš jos išvažiavę – sugrįžta. Iš jos išnykę – negrįžta niekada.

Jūs apvogėte laisvę, apgavote tautą, iš žmonių atėmėte tai, kas jiems brangiausia. Ar Jums teikia pasitenkinimą toks gyvenimas?

Ne klaidos taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina ne tik Jus, bet ir valstybę, žemina mus visus. Jūs iš paskutinių jėgų siekėte valdžios. Nesidžiaukite atsidūrę jos aukštybėse ir pakilę virš kitų.

Tai, ką Jūs darote šiandien, atsitvėrę nuo tautos ir valdžios viršūnėse mojuodami vaivorykštinėmis vėliavomis, – yra tik bedugnės kraštas.

Nulipti nuo jos – neįmanoma. Nuo jos galima tik nukristi.

Facebook