infa.lt

Efektyvi komunikacija apie medicinines atsakomąsias priemones, įskaitant epidemijos sukėlėją, vaistus, prietaisus ir biologinius preparatus, kritinės padėties atveju yra labai svarbi, rašoma Johns Hopkins instituto tinklapyje.

Tačiau tokia komunikacija nevyksta savaime. Ji turi būti suplanuota ir tam turi būti pasirengta.

Vienas iš komunikacijos strategijų kūrimo mechanizmų yra perspektyvių scenarijų naudojimas, leidžiantis skaitytojams galimybę repetuoti atsakymus, taip pat įvertinant savo veiksmų pasekmes.

Šiame straipsnyje aprašoma tokio scenarijaus plėtra: 2025–2028 m SPARS pandemija. Šio proceso žingsniai apėmė laiko rėmų nustatymą, galimų kritinių neapibrėžtumų nustatymą ir po to šios sistemos naudojimą kuriant siužetą, apimantį tiek reagavimo į išgalvoto avarinio įvykio etapus, tiek atkūrimo etapus. Taip pat aptariamos scenarijaus kūrimo pamokos ir tai, kaip scenarijų galima panaudoti komunikacijai gerinti.

„SPARS Pandemic“ pratybų Centro naratyvą sudaro futuristinis scenarijus, iliustruojantis komunikacijos dilemas, susijusias su medicininėmis atsakomosiomis priemonėmis (MCM), kurios gali kilti, tikėtinai, ne tokioje ir tolimoje ateityje.

Jo tikslas yra paskatinti naudotojus tiek individualiai, tiek diskutuojant su kitais įsivaizduoti dinamiškas ir dažnai konfliktines aplinkybes, kuriomis vyksta bendravimas dėl skubaus MCM kūrimo, platinimo ir įdiegimo ekstremalių situacijų atvejais. Užsiimdami griežtai sumodeliuota ekstremalia situacija scenarijų skaitytojai turi galimybę mintyse „repetuoti“ atsakomąsias priemones, o taip pat pasverti savo veiksmų pasekmes.

Tuo pačiu metu skaitytojai turi galimybę apsvarstyti, kokios potencialios priemonės įgyvendinamos šiandieninėje aplinkoje, ateityje galėtų padėti išvengti panašių bendravimo dilemų ar dilemų grupių.

Savarankiškų Visuomeninės sveikatos apsaugos komunikatorių ir rizikų komunikacijos tyrėjų pratybų scenarijus apima daugybę temų ir susijusių su jomis dilemų apie rizikas, gandų valdymą, tarpžinybinių pranešimų nuosekliu koordinavimu, problemų valdymu, išankstiniais ir reaktyviais santykiais su žiniasklaida, kultūrine kompetencija ir etikos problemomis.

Siekiant užtikrinti, kad scenarijuje būtų atsižvelgiama į greitas technologines naujoves ir viršijami dalyvių lūkesčiai, Centro projekto komanda surinko profilinių dalykų ekspertų informaciją, praeities medicinos atsakomąsias priemones į krizes istorijas, šiuolaikinės žiniasklaidos pranešimus ir mokslinę literatūrą apie sociologiją, pasirengimą ekstremalioms situacijoms, sveikatos apsaugą. Švietimą ir komunikacija apie riziką ir krizes.

Scenarijus yra hipotetinis; infekcinis sukėlėjas, medicininės atsakomosios priemonės, veikėjai, naujienų žiniasklaidos ištraukos, socialinės žiniasklaidos pranešimai ir vyriausybės agentūrų atsakymai yra visiškai išgalvoti.

Projekto komandos vadovė: Monica Schoch-Spana, mokslų daktarė,

toliau eina dalyvių sąrašas.

Užbaigimo data: 2017 m. spalio mėnuo. Po dviejų metų prasidėjo kovydo krizė. Sutapimas? – Galbūt.