infa.lt

Originalus pavadinimas: Institucijų dėmesys Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimui

Šiandien vyko Generalinės prokuratūros kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi organizuota vieša virtuali konsultacija, kurios tikslas buvo drauge aptarti, kaip institucijoms sekasi įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris Lietuvoje įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

Viešosios konsultacijos metu buvo pristatyti „Transparency International“ kartu su Generaline prokuratūra atliktos studijos „Kaip viešojo sektoriaus institucijos įgyvendina pranešėjų apsaugos įstatymą?“ rezultatai. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai kalbėjo apie tai, ar tinkamai yra apsaugomi pranešėjai, taip pat pristatė institucijų vidinių pranešimų kanalų vertinimą.

Atliktoje studijoje „Kaip viešojo sektoriaus institucijos įgyvendina pranešėjų apsaugos įstatymą?“ konstatuota, kad per 2019-2020 m. institucijos gavo 406 pranešimus. Penkių institucijų (AB „Kelių priežiūra“, AB Lietuvos paštas, Kalėjimų departamentas, UAB „Ignitis“, AB „Lietuvos geležinkeliai“) gauti pranešimai sudarė 90 proc. visų gautų pranešimų (365 iš 406 pranešimų). Du trečdaliai institucijų (67) nurodė, jog taiko atsakomybę darbuotojams, kurie neužtikrina arba pažeidžia duomenų saugumo taisykles.

Beveik pusė (45) – jog gauti pranešimai specialiai saugomi (pvz. saugomos patalpos, koduojami kompiuteriai ir kt.), penktadalis (25) – jog duomenys naikinami pagal specialią tvarką. Tik 17 institucijų nurodė visas šias duomenų apsaugos priemones. Studijoje buvo pateiktos rekomendacijos, kokių veiksmų turi imtis institucijos, kad sustiprintų pranešėjų, teikiančių pranešimus vidiniais kanalais, apsaugą.

Generalinės prokuratūros atstovai renginyje papasakojo su kokiais iššūkiais susidūrė pirmaisiais įstatymo taikymo metais ir kokių priemonių ėmėsi šiemet, kad pranešėjams būtų užtikrinta maksimali apsauga (įsteigta konsultavimo linija, sustiprinta įstatymo sklaida). Taip pat buvo aptarta kaip pakito teikiamos informacijos pobūdis, dėl kokių nusikaltimų pradedami tyrimai.

Buvo pristatyti ir statistiniai duomenys, rodantys, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia: pernai pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, šiemet per 11 mėnesių – 47 asmenims. Taip pat išaugo pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius: 2019 m. pagal pranešėjų teiktą informaciją pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai, šiemet per 11 mėnesių – 13. Generalinės prokuratūros atstovai taip pat paminėjo, kad 2020 m. pranešėjui buvo išmokėtas 15 000 eurų atlygis už suteiktą vertingą informaciją.

Taip pat buvo pasidalinta sukaupta Specialiųjų tyrimų tarnybos patirtimi bendraujant su pranešančiais asmenimis.

Virtualiai vykusiame renginyje dalyvavo virš 200 privataus ir viešojo sektoriaus institucijų atstovų, atsakingų už vidinius pranešimų kanalus ir korupcijos prevenciją.

infa.lt komentaras:

Ypač pranešėjų apsauga „rūpinasi” Kalėjimų departamentas, apie ką liudija Rasos Kazėnienės istorija, kuriai nusibodo akivaizdūs grobstymai ir ji apie juos nutarė pranešti. Baigėsi tuo, kad buvo pradėta tampyti po teismu už šmeižtą vieno iš departamento tiekėjų, kuris staiga susirūpino savo reputacija. Visos valstybinės institucijos labiausiai būtent ir nekenčia skundikų, kurie griauna jų galimybes nebaudžiamai „įsisavinti” mokesčių mokėtojų lėšas.