infa.lt

nuotr.: AP

Krašto apsaugos ministerijos paskelbtoje atrankoje Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu pastatyti tris karinius miestelius Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus r. dalyvavo septynios Lietuvos ir užsienio bendrovės. Į kitą etapą, atlikus kandidatų kvalifikacinį vertinimą, pakviestos keturios bendrovės.

Kvalifikacinę atranką praėjusias bendroves Krašto apsaugos ministerija pakvietė teikti savo pirminius pasiūlymus. Šie pasiūlymai bus vertinami iki 2020 m. sausio pabaigos, o po jų bus pereita į kitą pirkimo etapą – derybas.

Derybos su kandidatu vyks per 2019 –2020 metus, o partnerystės sutartis su investuotoju arba investuotojais Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti 2020 m. pabaigoje.

„Vykdydami privataus partnerio atranką siekiame pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio. Tai strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas, kuriuo siekiame stiprinti Lietuvos gynybą ir atgrasymą, kurti pajėgumus ir sąlygas savo ir NATO sąjungininkų kariams“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Krašto apsaugos ministerija privataus partnerio atranką trims kariniams miesteliams Šiauliuose bei Šilalės ir Vilniaus rajonuose pastatyti ir viešosioms paslaugoms teikti paskelbė šių metų kovą. Įgyvendinant šį projektą iki 2023 metų bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams, kuriame įsikurs maždaug trys tūkst. karių. Šiaulių mieste bus įkurtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės r. Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus r. Rokantiškių kaime bus dislokuotas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai.

Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. eurų. Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui iki 2035 metų – iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dviejų su puse metų laikotarpį bei maždaug dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūrai prižiūrėti.

Projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas valstybei sukuria karinę, funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, jis prisiims ir statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas.

Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.

Naujos karinės infrastruktūros vystymas yra įgyvendinamas vykdant LR Vyriausybės programos krašto apsaugos sistemos prioritetinius darbus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą – didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui.

VPSP projektams pristatyti Krašto apsaugos ministerija buvo surengusi dvejas viešąsias konsultacijas, kuriose potencialiems investuotojams pristatė pirkimo dokumentus.