infa.lt

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, suvienijusio Europos Sąjungos valstybes asmens duomenų apsaugos požiūriu, vienas iš pagrindinių uždavinių – ginti asmens duomenų apsaugos srities žmogaus teises. Šiame teisės akte jos numatytos net 7. Viena iš jų – teisė susipažinti su duomenimis. Kaip ją galime užsitikrinti mes ir ką turi daryti įmonės bei įstaigos, kad ją įgyvendintų?

2019 m. apie 7 proc. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) gautų skundų sudaro asmenų skundai dėl teisių. Daugiausia žmonės ieško teisybės dėl teisės būti pamirštam, nesutikti su duomenų tvarkymu, o dažniausiai – dėl teisės susipažinti su duomenimis. Būtent dėl šios teisės netinkamo įgyvendinimo VDAI skyrė pirmąją baudą (2 395 eurų) savivaldybės įmonei. Šiam VDAI sprendimui 2019 m. rugpjūčio 8 d. jau yra pritaręs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Minėtu atveju bauda skirta todėl, kad asmuo kreipėsi į įmonę norėdamas susipažinti su toje įmonėje tvarkomais jo asmens duomenimis, tačiau įmonė tinkamai neįgyvendino šios teisės. Pirmiausia atsakyme ji nenurodė konkrečių duomenų, o tik kokio tipo asmens duomenis tvarko. Įmonė nesilaikė atsakymo pateikimo terminų ir vietoje 1 mėnesio atsakė po daugiau kaip šešių mėnesių. Be kita ko, įmonė atsakymą pateikė su klaidomis, nes nurodė ne visus, o tik dalį duomenų.

Nors teisė susipažinti su duomenimis yra įtvirtinta BDAR, tačiau tai nėra nauja teisė. Pagal iki BDAR galiojusius Lietuvos teisės aktus šią teisę organizacijos privalėjo įgyvendinti ir anksčiau, tačiau iš pasitaikančių atvejų matyti, kad neretai žinių, kaip tinkamai ją vykdyti, trūksta.

VDAI atkreipia dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš organizacijos patvirtinimą, ar ji tvarko su juo susijusius asmens duomenis. Kreipimasis gali būti pateiktas žodžiu arba raštu tinkamai patvirtinant tapatybę. Tuo atveju, jei duomenys yra tvarkomi, asmuo turi teisę susipažinti su savo duomenimis ir gauti tokią informaciją:
–      Kokiais tikslais tvarkomi;
–      Kam buvo arba bus (gali būti) atskleisti;
–      Numatomą saugojimo laikotarpį;
–      Teisę ištaisyti, ištrinti, apriboti arba nesutikti su tokiu tvarkymu;
–      Teisę pateikti skundą priežiūros institucijai – VDAI;
–      Kai duomenys renkami ne iš Jūsų, gauti informaciją apie duomenų gavimo šaltinius;
–      Tai, kad esama automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes Jums;
–      Apie duomenų perdavimą į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai ir tinkamas su perdavimu susijusias apsaugos priemones.

VDAI, norėdama padėti geriau išmanyti teisę susipažinti su duomenimis, parengė DUK „Teisė susipažinti su duomenimis. Kaip duomenų subjektas gali ją įgyvendinti?“>>. Nors ši informacija, skirta daugiau žmonėms, tačiau padės ir organizacijoms lengviau susidoroti su iššūkiu tinkamai minėtą teisę įgyvendinti.