infa.lt

asociatyvi nuotrauka

Jonas Deveikis, | LRT.lt

Ilgai kalbėjusi apie privalomą Statybininko kortelę, Vyriausybė ėmėsi konkrečių žingsnių – parengė įstatymo projektą, kuriame aiškėja daugiau detalių. Numatoma, kad baudos neturintiems Statybininkų kortelės sieks tūkstančius eurų, o sistemos išlaikymas valstybei kasmet atsieis 200 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose įstatymų pataisose numatoma, kad jau nuo 2021 metų birželio 1 dienos statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės turėti Statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelę (SID).

Rangovas ir statytojas (užsakovas) būtų įpareigotas teikti Statybininkų tapatybės informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie statybvietę, šioje statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų Statybininko SID kortelių numerius, duomenis apie šių asmenų darbo laiko apskaitą ir kitus duomenis, – rašoma įstatymo projekte.

Tokios kortelės ir elektroninės sistemos sukūrimas valstybei atsieitų 1,5 mln. eurų, o Statybininkų tapatybės informacinės sistemos palaikymui kasmet reikėtų skirti papildomai 200 tūkst. eurų iš šalies biudžeto.

Grėstų didelės baudos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame projekte numatomos ir galimos baudos už tokios kortelės neturėjimą arba neteisingą duomenų pateikimą.

Pavyzdžiui, juridiniams asmenims, pažeidusiems siūlomą statybininkų tapatybės identifikavimo tvarką, numatoma skirti baudą, siekiančią nuo 800 iki 1,2 tūkst. eurų (už kiekvieną darbuotoją). Už pakartotiną pažeidimą grėstų bauda nuo 5 iki 7 tūkst. eurų.

Tuo metu fiziniams asmenims numatomos švelnesnės baudos. Jei Valstybinė darbo inspekcija nutvers darbininką, vykdantį statybos darbus neturint statybininko saugos tapatybės indentifikavimo kortelės, – jam grės bauda nuo 500 iki 1,1 tūkst. eurų. Už pakartotiną pažeidimą – bauda nuo 1,1 iki 2,5 tūkst. eurų.

Didžiausia našta – sąžiningiems verslams

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė kritikuoja tokį ministerijos paruoštą projektą bei teigia, kad projekto rengėjai neįvertina nei siūlymo administracinės naštos, nei poveikio statybos kainoms.

„Administracinė našta priėmus pasiūlymą padidėtų. Jeigu atsiras prievolė, kad visi statybininkai privalės atitikti tam tikrą kvalifikaciją, jie turėtų lankyti kursus, įgyti formalų profesinį išsilavinimą, o dėl to visos patirtos išlaidos įsiskaičiuotų į paslaugų kainą.

Taip pat būtų užkirstas kelias į rinką ateiti meistrams, kurie nebūtų įgiję formalaus išsilavinimo. Tokiu atveju rinkoje būtų mažesnė statybų darbų pasiūla, o darbų kaina dėl to didėtų“, – portalui LRT.lt teigia I. Valeškaitė.

Ji taip pat pastebi, kad jau dabar yra informacinė sistema „Infostatyba“, kurioje galima deklaruoti statybas, įmonės gali apskaityti darbuotojų darbo laiką, o verslą tikrinančios institucijos gali atlikti planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus.

Anot I. Valeškaitės, yra ir kitų būdų kovoti su statybų sektoriuje vyraujančia šešėline ekonomika. Pavyzdžiui, galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį sumokėtą už statybos ar remonto darbus.

„Užuot diegusi itin brangias administracinę naštą didinančias ir nedidelį poveikį kovoje su šešėliu turinčias priemones, valdžia turėtų įvertinti jau įgyvendinamų priemonių poveikį“, – mano I. Valeškaitė.

Ji teigia, kad Vyriausybės siūloma Statybininkų kortelė nepadės kovoti su šešėliu statybų sektoriuje, o nelegaliai veiklą vykdančios įmonės bei asmenys ir toliau „nei išsiiminės Statybininkų korteles, nei deklaruos objektus“.

„Todėl didžiausia našta teks sąžiningai dirbantiems. Kuo įmonė mažesnė, tuo ši našta jai bus sunkesnė“, –sako ji.

Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pažymi, kad kuriant naują Statybininkų kortelę ir informacinę sistemą, bus į balą išmesti valstybės pinigai.

Vietoje to jis Vyriausybei siūlo naudotis LSA sukurta STATREG kortele, o jos administravimo teises perduoti Lietuvos statybininkų asociacijai.

„Kam daryti naują kortelę ir sistemą, jei ji jau yra. (…). Europoje yra tik dvi valstybės, kur Statybininkų kortele rūpinasi valstybė. Visur kitur kortelės priežiūra yra statybininkų asociacijos prerogatyva“, – pastebi D. Gedvilas.

Statybininko kortelė / STRATREG nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymo projekte nurodoma, kad Statybininkų kortelės administravimas kasmet atsieis po 200 tūkst. eurų. Tiek kainuotų ir dabar esančios STATREG kortelės administravimas, tačiau nereikėtų išleisti papildomų milijonų kortelės ir pačios sistemos kūrimui, – įsitikinęs D. Gadvilas. Taip pat valstybė turėtų įsteigti naujus etatus, kurie vykdytų statybininkų kvalifikacijos patikrinimą, užsiimtų administracinio aparato palaikymu, kurį šiuo metu jau gali daryti LSA.

Išsiimti STATREG kortelę kainuoja 10 eurų, o ja šiuo metu naudojasi apie 70 įmonių.

D. Gedvilo pasiteiravus, ar LSA nuleis rankas, ar dar bandys įtikinti Vyriausybę, kad galima naudotis jų sukurta kortele, o ne kurti naują, D. Gedvilas nuo tiesaus atsakymo išsisuko. Tačiau paminėjo, kad pakeisti Vyriausybės poziciją – bus sunku.

Padės kovoti su šešėline ekonomika

Vyriausybė tikisi, kad kortelės įvedimas padės kovoti su šešėline ekonomika, kuri statybų sektoriuje – didžiausia Lietuvoje.

Apie 95 tūkst. darbuotojų dirba statybos sektoriuje, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, o apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500–700 mln. eurų pajamų per metus.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, statybos sektoriuje buvo nustatyta daugiausiai nelegaliai dirbusių asmenų – 1 380 (2017 metais – 854; 2016 metais – 575). Nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius statybų sektoriuje 2018 metais sudarė 64,94 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų (2017 metais – 56,86 proc.; 2016 metais – 50,93 proc.).

Vyriausybės Strateginių kompetencijų grupės vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, įvedus privalomą Statybininko kortelę, per pusantrų metų iš šešėlio galėtų būti ištraukta apie 200 mln. eurų.

Įdiegus statybininko SID kortelę valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę taip būtų greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybė ir darbdavys. Būtų užtikrinta, kad statybininko SID kortelės turėtojas dirba legaliai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Taip pat – būtų greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus, kadangi būtų galima nuotoliniu būdu vykdyti kontrolę

Ministerija taip pat mini, kad statybininko kortelė užtikrins realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio.