Žmogus gimsta vienas. Svarbiausius dalykus išgyvena vienas ir išeina vienas. Vienatvė pati tikriausia, giliausia, intymiausia būsena. Vienišumas – pasaulio supratimo ir moralinio išbandymo pamoka, vyriškumo ir tvirtybės testas. Kai kam net išminties galimybė.
Vienatvėj nuo nieko nepasislėpsi ir nieko nepaslėpsi, esi akis į akį – savo paties įvykis. Kartu tai sunkiausi momentai, egzaminą išlaiko ne visi. Daugelis norėtų išvengti ir pabėgti, apsvaigti, užsimiršti.
Artimieji stengiasi palaikyti, vis ateina ir ateina prie tavo ar tavo vaiko lopšio, prie ligoninės geležinės lovos, prie apsnigto kapo po klevu. Jie būna kartu ir tai džiaugsmas, bet iš tikrųjų esi vienas visada, kada tikrai esi.
Vienatvėje išsipildo mūsų pašaukimai ir įvyksta nuopoliai, čia būnam didžiausi ir staiga nebebūnam.Drąsus supratęs, kad baimėje nereikia bijoti. Laimingas ir laisvas tas, kuris žino – nelaimėje galima būti laimingu ir nelaisvėje laisvu.
Įdomiausias kalba vienas, gražiausias dainuoja vienas, protingiausias galvoja, mylimiausias ašaroja sau vienas. Kuris tikras niekada nebijo vienatvės, nes jis tikrai yra. Amžinas, kuris išeidamas, prieš nušvintant tamsai stebi save, pasaulį ir džiaugiasi, jog patyrė ir pagaliau sužinojo paslaptį.
Visą gyvenimą bijojau vienišumo – tegu tik kas nors būna nors gretimam kambary, tegu nekalba ir nematai, bet būna. Grįžęs ir atrakinęs duris iškart pajunti, ar kas nors yra, ar tu vienas, nors dar neįėjai – namai tau pasako.
Dabar, senatvei ir vienatvei artėjant, žinau – visada esam ir būsim vieni. Ir nereikia bijoti vienatvės, kuri mus sukuria, išbando ir atveria. Mes esam vienatvė. Tik mokantieji būti vieni suranda ir supranta vienas kitą, yra tikri, gyvi ir nevieniši.
6altinis: algimantasrusteika.wordpress.com
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
144
Leidžiama ...
Kai būna sunku ir kyla klausimai: kodėl, kodėl nusisuka nuo manęs mano „kraujo lašeliai”, kodėl sunku stovėti akistatoje su vienatve – tuomet žinau, kad ir liksiu viena. To nejaučiau prieš 30 metų… Žmonės tarpusavyje ir su tėvais dar mokėjo bendrauti. Ir dabar moka… kai kurie. Laiminu juos, nes neturiu tokios laimės Ačiū, kad JŪSŲ STRAIPSNIAI PADEDA pakelti ir nešti savo kryžių. Viešpats siunčia žmones kalbėti – tokius žmones vadinu Angelais. Jie palengvina vidinį skausmą ir staiga supranti, kad nesi toks visai vienas, nes yra kas galvoja tavo mintimis ir pasako Žodžius. Sielos psichoterapija nušviečia filosofine išmintim likusį kelią. Ačiū, kad kalbate.