infa.lt

Pasak leidinio Military Times pranešimo, paskelbto praėjusią savaitę, JAV jūrų pėstininkų Korpusas rimtai vertina ginkluoto konflikto su Rusija perspektyvą Rytų Europoje ir skiria papildomus resursus Ekspedicinių jūrų pėstininkų pajėgų štabui (MEF), rašo newsweek.com leidinys.

Ekspedicinė JAV jūrų pėstininkų divizija – stambiausias jūrų pėstininkų padalinys, kuriame gali būti įskaitoma iki 25 tūkstančių kariškių. Pastaraisiais metais, konfliktuose kuriuose dalyvavo Jungtinės Valstijos, jūrų pėstininkų korpusas dažniausiai būdavo pristatomas kaip nedideli padaliniai, tokie, kaip ekspedicinė grupė ar ekspedicinė brigada. Tačiau, sekant pagal tai, kai įtampa santykiuose su Rusija vis augo, korpuso vadovybė nutarė įgyvendinti stambesnio padalinio suformavimą.

„Jūrų pėstininkų ekspedicinė divizija turi būti pasirengusi dalyvauti mūšiuose Rytų Europoje“, – pareiškė generolas-leitenantas Robert Hedelund, vadovaujantis 2-ai jūrų pėstininkų ekspedicinei divizijai, kuri bazuojasi Šiaurės Karolinoje.

JAV jūrų pėstininkai pastarųjų penkerių metų bėgyje padidino savo buvimo Europoje karines apimtis, ypač po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Šių metų kovo mėnesį šimtai amerikiečių jūrų pėstininkų dalyvavo bendruose mokymuose su rumunų karo pajėgomis Juodosios jūros pakrantėje.

In the eye of the storm. @USMC and #Romanian Marines conduct drills at the Capu Midia training grounds, #Romania during #SpringStorm 2017. pic.twitter.com/NpK9KXbAVN

— U.S. Dept of Defense (@DeptofDefense) June 30, 2017

Šią vasarą Jungtinės Valstijos paskelbė, jog apie 330 jūrų pėstininkų, dislokuotų Norvegijoje, liks ten iki 2018-ųjų metų pabaigos, tai yra, dvigubai ilgiau, nei buvo planuojama pradžioje. Jūrų pėstininkai, kurie buvo perkelti į Norvegiją sausio mėnesį, yra pirmas užsienio ginkluotųjų pajėgų padalinys, dislokuotas šios skandinavų šalies, esančios NATO sudėtyje, teritorijoje.

„Mes manome, jog šis žingsnis prieštarauja Norvegijos politikai, numatančiai užsienio karo pajėgų dislokacijos šalies teritorijoje taikos metu atsisakymą“, – sakoma Rusijos diplomatinės atstovybės Norvegijoje pareiškime, paskelbtame šių metų sausio mėnesį.

Keleto pastarųjų metų eigoje, santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos blogėja, kadangi Kremlius ėmėsi agresyvių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir stojo į JAV priešų pusę Sirijos konflikte. Ši įtampa sustiprėjo dėl manomo Rusijos įsikišimo į JAV rinkimus 2016 metais. Kai kurie stebėtojai tvirtina, jog dabartinių santykių būklė yra seno šaltojo karo dvynys.