infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo naujausioje ataskaitoje įspėja apie beprecedentį spaudimą pasaulinei gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkai. Dėl užsitęsusios krizės Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusios laivybos per Hormuzo sąsiaurį, 2026 m. globalus SGD tiekimas kris 3% (beveik 20 mlrd. kubinių metrų – bcm). Tai yra didžiausias metinis tiekimo nuosmukis per visą stebėjimų istoriją.

Persijos įlankos paralyžius ir JAV kontraktų lankstumas

Kovo–spalio mėnesiais SGD pakrovimai iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sumažėjo daugiau nei 60 mlrd m³. Šį deficitą iš dalies – maždaug du trečdalius prarasto tūrio – kompensavo išaugusi gamyba Šiaurės Amerikoje bei Afrikoje (+14 proc. arba +40 mrd. m³).

Ypatingą vaidmenį stabilizuojant rinką atliko JAV SGD lankstumą išlaikantys kontraktai, neturintys griežtų pristatymo vietos apribojimų. Tai leido nukreipti papildomus krovinius į nukentėjusį Azijos regioną, tačiau bendro globalaus deficito visiškai padengti nepavyko – kovo–spalio laikotarpiu bendra pasaulinė SGD gamyba išliko 6% (20 mlrd. m³) mažesnė nei tuo pačiu metu pernai.

Rekordinės kainos ir paklausos naikinimas

Tiekimo trūkumas sukėlė staigų kainų šuolį iki aukščiausio lygio nuo 2022–2023 m. energetikos krizės:

• Europoje (TTF centre): vidutinė momentinė kaina kovo–spalio mėnesiais, palyginti su praėjusiais metais, kilo beveik 70% iki ~20 dolerių už MBtu (~58,5 EUR/MWh).
• Azijoje: momentinės kainos šovė beveik 80% iki ~21,5 USD už MBtu (apie 63 EUR/MWh).

Aukštos kainos ir fiziniai tiekimo sutrikimai lėmė globalios dujų paklausos traukimąsi. Prognozuojama, kad 2026 m. pasaulinis gamtinių dujų vartojimas sumažės 1,5% (apie 65 mlrd. m³).

Ryškiausias nuosmukis fiksuojamas Artimuosiuose Rytuose (-10%), kur tiesiogiai apgadinta pramonės ir apdirbimo infrastruktūra. Europoje paklausa mąžta 3%, o Azijos-Ramiojo vandenyno regione – 1,5%, kur energetikos sektoriuje dujas vėl pradeda keisti pigesnė anglis.

Europos saugyklos ir 2026/2027 m. žiemos rizika

Europos Sąjungos šalys į 2026/2027 m. šildymo sezoną įžengia turėdamos mažiausias dujų atsargas saugyklose nuo 2013 metų. IEA simuliacijos rodo: jei žiemos orai bus šaltesni nei vidutiniškai, o laivyba Hormuzo sąsiauriu išliks sutrikdyta, iki 2027 m. kovo pabaigos ES saugyklų užpildymas gali nukristi žemiau 10%  ribos.

Kadangi saugyklų užpildymui nukritus žemiau 30% techniškai sulėtėja dujų išgavimo greitis, rinka tampa itin pažeidžiama bet kokiems papildomiems sutrikimams. Be to, kritiškai žemas atsargų lygis pavasarį pareikalaus rekordinio pildymo 2027 m. vasarą, kas išlaikys įtampą ir aukštas kainas iki kitų metų pabaigos.

Ilgalaikės pasekmės

IEA skaičiuoja, kad dėl konflikto sukeltos žalos infrastruktūrai – įskaitant didžiausią pasaulyje Ras Laffan SGD kompleksą Katare – kumuliaciniai globalūs SGD tiekimo praradimai 2026–2030 m. laikotarpiu sieks apie 150 mlrd m³. Tai sudaro net 15% visų naujų gamybos pajėgumų, kuriuos buvo planuota paleisti per ateinančius penkerius metus.

Nors 2026 m. buvo priimti galutiniai investiciniai sprendimai (FID) dėl keturių stambių naujų projektų Šiaurės Amerikoje (CP2 Phase 2, Delfin LNG, Commonwealth LNG, LNG Canada Phase 2), jie gamybą pradės ir rinkos įtampą sumažins tik dešimtmečio pabaigoje arba 2030+ metais.

Dirbtinio intelekto ištraukti faktai ir išvada

Europos Komisija (EK) ir ES reguliuotojai sistemingai ir oficialiai žlugdė ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių galimybę per kelis teisinius bei politinius etapus:

• Trečiasis energetikos paketas (2009 m.): Tai buvo teisinis pamatas. ES priėmė taisykles, kurios privertė atskirti dujų tiekimą nuo vamzdynų valdymo (unbundling) ir pareikalavo atverti infrastruktūrą trečiosioms šalims. Pagrindinis tikslas buvo sugriauti ilgamečius „imk arba mokėk“ (take-or-pay) kontraktus, kad viskas pereitų į trumpalaikę prekybą biržose (tokiose kaip Olandijos TTF).
• Monopolijų tyrimai prieš „Gazprom“ (2011–2018 m.): EK aktyviai kovojo prieš ilgalaikes sutartis, teigdama, kad jos skaido ES rinką, riboja dujų perpardavimą kitoms šalims ir slopina konkurenciją.
• „Pasirengę 55%“ (Fit for 55) ir Dujų paketo reforma (2021 m. gruodis): Tai buvo pats stipriausias oficialus smūgis. EK pateikė siūlymą (kuris vėliau tapo ES direktyva), draudžiantį pratęsti ar pasirašyti ilgalaikes neatskiriamų (nesumažintų emisijų) gamtinių dujų sutartis po 2049 metų.

Nors 2049 metai atrodo toli, rinkai tai buvo lemiamas signalas. Prieš statant naują SGD skystinimo gamyklą (JAV ar Katare), bankai reikalauja 20–25 metų garantuotų pirkimo sutarčių. ES kompanijos, matydamos griežtą ES žaliąjį kursą ir 2049 m. ribą, tiesiog bijojo pasirašinėti sutartis, kurios siektų 2045–2050 metus, kad vėliau netaptų teisiškai atsakingos ar neliktų su beverčiu kroviniu.

Tuo metu Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos bendrovės be jokios baimės pasirašinėjo 20–27 metų sutartis su JAV ir Kataru. Todėl Europa pati save nustūmė į momentinių pirkimų rinką: teisiškai uždrausta dar nebuvo, bet politinė ir reguliacinė aplinka padarė ilgalaikius kontraktus ES įmonėms rizikingais.

Kur ši strategija žlugo?

Ilgalaikės sutartys suteikia saugumą, o ne tik kainą: Kataras ar JAV eksportuotojai nestato naujų gamyklų už dešimtis milijardų dolerių „šiaip sau“. Jie nori garantijų, kad kažkas tas dujas pirks 20 metų. Kadangi ES atsisakė pasirašinėti ilgalaikius kontraktus, Kinija ir kitos Azijos šalys greitai išgraibstė ilgalaikius Kataro bei JAV pajėgumus.

Azijos pirkėjai dabar turi skydą, o Europa – trupinius nuo stalo ir „už brangiai“ (vaizdžiai šnekant): Kai prasidėjo krizė Hormuzo sąsiauryje, Azijos šalys (turinčios ilgalaikes sutartis) gauna dujas už fiksuotą ar indeksuotą protingą kainą. O Europa, likusi tik ant momentinių pirkimų čiulptuko, priversta lenktyniauti aukcionuose ir permokėti kosmines sumas, kad nusipirktų tuos kelis lankstaus pobūdžio JAV suskystintų dujų krovinius.

Nemokamas sūris tik pelėkautuose: Momentinių pirkimų rinka puikiai veikia, kai pasaulyje taika ir perteklius. Bet vos tik įvyksta geopolitinis lūžis, spot rinka akimirksniu tampa finansine duobe.

Taigi ES pati save įvarė į kampą: norėjo visiško lankstumo ir greito atsisakymo, o gavo rekordines sąskaitas, tuščias saugyklas ir priklausomybę nuo beprotiškai brangių momentinių krovinių.