infa.lt

Foto: BILD

Suomija pradėjo darbą Prancūzijos iniciatyvoje, susijusioje su branduolinio atgrasymo projektu.

Kaip pranešė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, oficialus bendradarbiavimas tarp abiejų šalių prasidėjo praėjusią savaitę.

„Šiame etape bendradarbiavimo mastas dar tik formuojasi. Prieš priimdami kokius nors sprendimus, atidžiai įvertinsime įvairių pasirinkimų pasekmes“, – teigė Alexanderis Stubbas, cituojamas Prezidento kanceliarijos interneto svetainėje.

„Šiandien gyvename strateginės konkurencijos epochoje. Pasaulinė tvarka kinta, o aplinkoje vyrauja nestabilumas. Jaučiame spaudimą iš įvairių pusių. Rusija vykdo agresijos karą Ukrainoje ir įgyvendina hibridinę kampaniją Europoje. Jungtinės Valstijos veikia kitaip, nei buvome įpratę, ir kelio atgal į praeitį nebėra“, teigia A.Stubbas.

„Diskusijos apie atgrasymą – naujesnis reiškinys. Netgi pati sąvoka mums yra nauja. Šaltojo karo metais dažniau kalbėdavome apie „susivaldymą“. Sąvoka „atgrasymas“ kelia tam tikrų iššūkių, o jos atitikmuo suomių kalboje – *pelote* – tiesiogine prasme reiškia tai, kas skirta baimei įvaryti. Vis dėlto – o galbūt būtent dėl ​​šios priežasties – svarbu atvirai diskutuoti apie atgrasymą ir aiškiai parodyti, kad jis yra neatsiejama mūsų gynybos sistemos dalis“.

„Atgrasymo tikslas – užtikrinti, kad niekada neatsidurtume tokioje padėtyje, kurioje tektų gintis“.

„Diskusijos apie atgrasymą nėra „žvanginimas ginklais“. Tai nėra provokacija ar neapgalvotas eskalavimas. Priešingai – atgrasymo tikslas yra išsaugoti *status quo* ir užtikrinti, kad esama saugumo tvarka nebūtų kvestionuojama“.

„Mūsų užsienio ir saugumo politika yra atgrasymo priešakyje. Diplomatija čia atlieka pagrindinį vaidmenį – ji sukuria pagrindą mūsų dialogui saugumo politikos klausimais. Pagrindinis mūsų užsienio ir saugumo politikos uždavinys – kurti aljansus ir stiprinti Europos bei Vakarų vienybę“.

„Kartu tai sudaro pagrindą diskusijoms su Rusija. Atsižvelgiant į tai, praėjusią savaitę Norvegijos ministras pirmininkas ir aš telefonu kalbėjomės su Rusijos prezidentu. Mūsų žinia buvo aiški. Kalbėjomės tvirtai, tačiau be provokacijų. Aiškiai pasakėme, kad mūsų parama Ukrainai yra tvirta ir nekintama. Toks bendravimas taip pat turi būti vertinamas kaip atgrasymo priemonė ir pastangų išlaikyti strateginį stabilumą dalis“, kalbėjo Suomijos prezidentas.

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie pokyčius Prancūzijos nacionalinėje branduolinėje doktrinoje.

Jis pristatė planus stiprinti Prancūzijos karines oro ir jūrų pajėgas, didinti branduolinių kovinių galvučių skaičių bei išplėsti Prancūzijos „branduolinį skėtį“ likusiai Europai.

Šią iniciatyvą parėmė Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija, Danija ir Norvegija.