2026.10.31 13:34
Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po mirties?“ Ar žmogaus siela yra tikrai nemirtinga?
Nuo pat seniausių laikų filosofija, mokslas ir religija vienaip ar kitaip bandė pateikti atsakymą, niekada nepasiekdamos absoliučios tiesos, palikdamos tai atvirą daugeliui interpretacijų, priklausomai nuo įsitikinimų.
Tačiau pirmiausia pabandykime suprasti, ką reiškia siela. Žodis „siela“ kilęs iš lotyniško žodžio „anima“, kuris yra susijęs su graikišku žodžiu „ànemos“, reiškiančiu „kvėpavimas“ arba „vėjas“. Daugelyje dvasinių ir religinių tradicijų siela yra asmenybės „esmė“, „dvasia“ arba „aš“.
Pastaruoju metu siela suprantama kaip mąstančiojo „aš“ dalis, kaip ir protas ar sąmonė – viena didžiausių mokslo paslapčių.
10-ajame dešimtmetyje buvo sukurta nauja teorija, bandanti nušviesti šį klausimą. Sąmonės arba sielos tyrimo teorija vadinama „Orch-OR“ (ORCHestrated Objective Reduction) ir ją sukūrė fizikai Rogeris Penrose’as ir Stuartas Hameroffas. Jie savo teoriją grindė idėja, kad sąmonė atsiranda neuronuose, o ne per jų sąveiką.
Prieš gilinantis į šią intriguojančią teoriją, kuri galėtų atskleisti daugiau apie mūsų sielą, verta prisiminti, kad Rogeris Penrose’as yra iškilus matematikas ir fizikas, 2020 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis ilgą laiką dirbo Kembridže su kitu didžiu fiziku Stephenu Hawkingu, su kuriuo sukūrė keletą teorijų apie juodąsias bedugnes ir gravitacinį singuliarumą.
Kitas teorijos, pasakančios, kas yra siela ir ar ji nemirtinga, autorius yra Arizonos universiteto (JAV) profesorius Stuartas Hameroffas,.
Penrose’o ir Hameroffo sukurtos „Orch-OR“ teorijos pagrindas yra idėja, kad smegenų negalima valdyti algoritmais. Tai reiškia, kad smegenų fizines savybes lemia ne tradiciniai matematiniai formalizmai, o intriguojantys kvantinės fizikos principai. Pasak Hameroffo, pagrindinė sąmonės struktūra yra smegenų mikrovamzdelių ląstelės.
Pagal „Orch-OR“ teoriją, sąmonė yra banga, virpanti subatominių dalelių visatoje, o mikrovamzdeliai veikia kaip tikri kvantiniai kompiuteriai, paverčiantys šiuos virpesius naudinga informacija.
Šis kvantinis mąstymas perkeliamas į smegenis, kur sąmonė anksčiau buvo laikoma neuronų jungčių seka, veikiančia kaip įprastas kompiuteris, tačiau, pasak Hameoffo, „tai įžeidimas pačiam neuronui, kai galvojate apie smegenų ląstelę kaip apie jungiklį, kuris išjungia arba įjungia“.
Tačiau teisėtas klausimas yra: kaip siela, t. y. sąmonė, šiame kontekste gali būti nemirtinga? Pagal „Orch-OR“ teoriją, priešmirtinėje būsenoje mikrovamzdeliai praranda savo kvantinę būseną, bet išlaiko juose esančią informaciją. Pasak Hameroffo, „širdis nustoja plakti, kraujas nustoja tekėti, mikrovamzdeliai praranda savo kvantinę būseną. Kvantinė informacija mikrovamzdeliuose nesunaikinama, jos neįmanoma sunaikinti, ji tiesiog išsisklaido Visatoje.“ Taigi siela turėtų būti nemirtinga.
Žinoma, tai tik viena iš daugelio įdomių teorijų, kurios bando paaiškinti, kas yra siela arba sąmonė ir ar ji tikrai gali saugoti viso gyvenimo informaciją, tačiau mokslas to dar neįrodė.
Mąstymas apie mirtingumą gali pakeisti tai, kaip gyvename. Jis gali priminti mums vertinti savo laiką, gilinti tarpusavio santykius ir telkti dėmesį į akimirkas, kurias dažnai priimame kaip savaime suprantamas
Jonas Grigas
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
766
![Gintaras Furmanavičius. [Ne]Pasitikėjimas valdžia…](https://infa.lt/wp-content/uploads/2020/07/gintaras_furmanavicius-310x150_c.jpg "Gintaras Furmanavičius. [Ne]Pasitikėjimas valdžia…")
RELIGIJA IR MOKSLAS: AR JIE SUDERINAMI?
Samuelis Morzė (1791-1872)
Telegrafo išradėjas. Morzės išradimas buvo ypatingai svarbus žmonijai. Amerikoje jis sukonstravo pirmąją kamerą. Morzė tikėjo Kūrėjo būtimi ir tuo, kad Visata sukurta tikslingai. Jis teigė, kad materialusis ir dvasinis pasauliai harmoningai sąveikauja.
„Augant mano žinioms, tampa vis aiškesni religinių šaltinių postulatai. Aiškiau suvo-kiama Dievo didybė. Ateitis nušvinta viltimi ir džiaugsmu.“
Čarlzas Taunsas (1915-2015)
1964 metų Nobelio premijos laureatas už fundamentalius darbus kvantinės elektronikos srityje, atvedusius į osciliatorių ir lazeriniu principu veikiančių stiprintuvų sukūrimą. Taunsas laikomas lazerių mokslo pradininku.
„Dievo Žodžio įkvėpta religija bando supras-
ti Visatos tikslą ir prasmę. Mokslas ir religija susiję: tikslas numato struktūrą, o ši turi turėti tikslą – bent jau aš taip manau. Aš esu fizikas ir esu krikščionis. Mėgindamas suprasti Visatos kilmę iš šių pozicijų, įžvelgiu daug mokslo ir religijos sąlyčio taškų. Manau logiška, kad galų gale jie susilies.“
„Ir religija, ir mokslas remiasi tikėjimu.
Kokiu būdu? Kad mokslas galėtų egzistuoti tokiame pavidale, kokį žinome, mes turime tikėti, kad Visata yra valdoma dėsnių, o žmogus geba juos atskleisti. Žmogaus logika galima remtis tik tada, jei pats pasaulis sutvarkytas logiškai. Mes mokslininkai dirbame remdamiesi protingumo postulatu, kuris yra ir gamtoje ir žmogaus prote. Šis postulatas yra pagrindinis tikėjimo principas.“
Verneris Haizenbergas (1901-1976)
1932 metų Nobelio premijos laureatas už kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos panaudojimą alotropinių vandenilio formų atradimui. 1927 metais suformulavo neapibrėžtumo principą, kuris buvo pavadintas jo vardu.
„Pirmas gurkšnis iš mokslo taurės gimdo ateizmą, bet indo dugne mūsų laukia Dievas.“
„Gamtos mokslų vystymesi nuo Galilėjaus proceso vėl ir vėl išsakoma nuomonė, kad gamtos mokslų tiesos negali derėti su religiniu pasaulio aiškinimu. Turiu pasakyti, kad nors ir esu įsitikinęs mokslinės tiesos tikrumu, visgi niekada nemačiau galimybės atmesti religinės minties turinčio, kaip įveiktos pakopos žmonijos sąmonėje. Todėl visą gyvenimą nuolat susimąstydavau apie šių dviejų dvasinių pasaulių santykį, nes man niekada nekilo abejonių dėl tos realybės, į kurią jos rodo.“
Robertas Milikenas (1868-1953)
1923 metų Nobelio premijos laureatas už elementaraus elektros krūvio nustatymo ir fotoelektrinių efektų eksperimentus“. Milikenas apibrėžė elektrono krūvį ir įrodė fotoelektrinę Einšteino lygtį.
„Jei vienas iš dviejų stulpų grius, prasmegs visas statinys. Šie stulpai yra religijos dvasios ir mokslo dvasios kultivavimas ir platinimas pa-
saulyje. Galiu tvirtai teigti, kad nėra jokio pagrindo atmesti religiją, kaip ir nėra jokio pateisinimo mokslo ir religijos konfliktui, nes jie priklauso skirtingoms sritims. Tie, kas blogai susigaudo religijoje, kartais sukelia ginčus ir tada pašaliniams stebėtojams pradeda atrodyti, kad tai yra mokslo ir religijos konfliktas. Pirmas panašus ginčas įvyko, kai
Kopernikas iškėlė teoriją, jog Žemė nėra plokščia ir nėra Visatos centras, o viso labo viena iš daugybės planetų, kuri sukasi apie savo ašį ir aplink Saulę. Kopernikas buvo šventikas, visų pirma religingas žmogus, o ne mokslininkas. Jis žinojo, kad tikros religijos pagrindas glūdi ten, kur jo negali pajudinti jokie moksliniai atradimai. Ir buvo perse-
kiojamas, nes teigė kad žmogus nėra Visatos centras, o egoistams ši naujiena buvo nepriimtina.“
„Negaliu net įsivaizduoti, kaip tikras ateistas gali būti
mokslininku.“
Arturas Šavlovas (1921-1999)
Vienas iš lazerio išradėjų. 1981 metų Nobelio premijos laureatas už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystyma. Kartu su Čarlzu Taunsu pirmieji užpatentavo lazerį.
„Religija grindžiama tikėjimu. Man atrodo, kad matydami Visatos ir gyvenimo stebuklus turime paklausti ne tik „kaip“ bet ir „kodėl“. Ir tik religija pajėgi atsakyti į šį klausimą. Religinis kontekstas yra puiki atrama moksliniams ty-
rimams. O mokslinis tyrimas yra nuolankumo aktas, nes jis atskleidžia kaskart vis daugiau Dieviškosios kūrinijos paslapčių.“
„Laimei turime Bibliją, kur apie Kūrėją ir žmogų pasakyta daug ir suprantama kalba. Darau išvadą, kad Dievas yra Visatos ir mano asmenio gyvenimo būtinybė, o mūsų išgelbėjimo kelias – būti panašiam į Jėzų.“
Mikalojus Kopernikas (1473-1543)
Žymus matematikas, ekonomistas, gydytojas, Bažnyčios kanauninkas ir diplomatas, bet labiausiai žinomas kaip astronomas. Savo garsiajame veikale “Apie dangaus sferų sukimąsi” Kopernikas paneigė vyravusį Ptolomėjaus modelį, pagal kurį Žemė buvo mūsų galaktikos centre. Kopernikas teisingai nurodė, kad Žemė ir kitos planetos sukasi apie Saulę.
Luisas Brailis (1809-1852)
Kad akliesiems abėcėlė būtų paprastesnė ir priei-namesnė, Brailis sukūrė sistemą, pagrįstą iškiliomis raidėmis. Įkvėptas panašios slaptos komunikacijos, naudotos fronte kariams bendrauti, būdamas vos penkiolikos metų, Brailis baigė kurta abėcėlę akliesiems. Jis buvo giliai tikintis katalikas, mėgo liturginę muziką, užsidirbdavo grodamas vargonais bažnyčiose visoje Prancūzijoje.
Izaokas Niutonas (1643-1727)
Klasikinės fiziikos įkūrėjas ir iš esmės pirmasis mo-
dernus mokslininkas, pripažintas genijus buvo ypatingai pamaldus. Dievo žodis iš Biblijos jam atskleidė pasaulio tvarką, todėl jis labai vertino teologiją ir paliko mokslinių darbų šioje srityje. Jo fizikos sistemoje Dievas yra absoliutas, visa ko pradžia ir priežastis.
„Nuostabiausia, kad Saulės, planetų ir kometų sistema galėjo kilti tik iš protingos ir galingos būties, iš jos sprendimo ir viešpa-tavimo… Jei Biblija kalba tiesą, ateina laikai kai žmonės galės keliauti 50 mylių (80km) per valandą greičiu!“
Frencis Bekonas (1561-1627)
Filosofas, anglikonas sukūrė mokslinį metodą, kuris remiasi eksperimentu ir argumentacija. Savo darbuose skelbė, kad tarnauja savo šaliai ir Bažnyčiai. Jis atmetė ateizmą, kaip neturintį filosofinės gelmės, teigdamas, kad religijoje yra kur kas gilesnių ir žmogaus būtį šviesinančių gelmių.
„Dvi knygos vertos studijuoti, kurios padeda išvengti paklydimų: Šv. Raštas –
Dievo Apreiškimas ir pats kūrinys liudijantis Dievo išmintį ir galybę. Bendrųjų logikos ir kalbos taisyklių supratimas padeda atskleisti tikrąją Dievo valios prasmę ir Jo didybė aiš-
kiai atsiskleidžia Jo darbuose ir kūriniuose.“
Rene Dekartas (1596-1650)
Analitinės geometrijos ir moderniosios filosofijos pradininkas, dar vadinamas moderniosios filosofijos tėvu, buvo giliai tikintis katalikas, daug pamaldesnis nei daugelis jo amžininkų. Dievas yra svarbiausia jo filosofijos tema.
RELIGIJA IR MOKSLAS: AR JIE SUDERINAMI?
Maiklas Faradėjus (1791-1867)
Elektromagnetizmo atradėjas. Šis bene didžiausias 19 amž-iaus mokslininkas buvo pamaldus žmogus ir aktyvus krikščionybės skleidėjas. Jis sakė: „Kodėl gi žmonės nueina klystkeliais, jei jie turi Dievo palaimintą knygą Bibliją, galinčią nurodyti jiems kelią?“
Kartą Faradėjus sėdėjo prie stalo ir skaitė Bibliją. Į kambarį įėjo jo draugas ir, pamatęs už galvos susiėmusį Faradėjų, sunerimo: Kas tau, blogai jautiesi? Faradėjus atsakė: „O ne! Aš stebiuosi, kodėl iki šiol žmonės klaidžioja nežinomybėje spręsdami daugybę klausimų, kai Dievas kažkada padovanojo mums tokią nuostabią Apreiškimo knygą!“
.
Blezas Paskalis (1623-1662)
Prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. 1654 m. atrado Paskalio (aritmetinį) trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Po Paskalio mirties rasti rankraščiai – medžiaga “Krikščionybės apologijai” – buvo 1670 m. išleisti pavadinimu “Pono Paskalio mintys apie religiją ir kai kuriuos kitus klausimus”. „Dievas yra visa ko Kūrėjas: nuo matematikos iki elementų tvarkos. Jei Dievo nėra, nieko neprarasite Juo tikėdami, bet jei Dievas yra, prarasite viską juo netikėdami.“
.
Michailas Lomonosovas (1711-1765)
Didysis rusų mokslininkas, poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius tvirtino: „Kūrėjas davė žmonių giminei dvi knygas. Vienoje parodė savo didybę, kitoje savo valią. Pirmoji – Jo sukurtas regimasis pasaulis, kad jo kūrinių didybę, grožį ir grakštumą regintis žmogus išpažintų Dieviškąją visagalybę jam dovanoto tikėjimo suvokimu. Antroji knyga – Šventasis Raštas. Joje Kūrėjo palaiminimas mūsų išgelbėjimui.“
.
Maksas Plankas (1858-1947)
1918 m. Nobelio premijos laureatas už fizikos vystymą dėl kvantinės teorijos atradimo. Pripažintas šiuolaikinės fizikos pradininku.
„Mane, kaip fiziką ir visą savo gyvenimą visiškai proziškam mokslui – materijos tyrimui pasišventusį žmogų, niekas negali apkaltinti fanatizmu. Aš tyriau atomą ir galiu pasakyti – materijos nebūna iš jos pačios! Visa materija kilo ir egzistuoja tik dėl tos jėgos, kuri judina daleles ir išlaiko jas mažiausiame Saulės sistemos pavidale – atome. Bet, kadangi Visatoje nėra nei protingos, nei amžinos energijos, turime pripažinti, kad už šios energijos stove Dvasia, kuri turi protą ir savimonę. Ši Dvasia yra visos materijos priežastis!“
„Mokslas reikalingas žmogui kaip suvokimo instrumentas, o religija – kaip vadovavimas veiksmuose.“
.
Robertas Boilis (1791-1867)
Moderniosios chemijos įkūrėjas Robertas Boilis enciklopedijoje “Britannica” apibūdinamas kaip savo lekcijomis ir pamokslais įrodantis Krikščioniškos religijos tiesas netikintiems.
Jis buvo pasišventęs protestantas, kiekvieną dieną pradėdavęs malda. Aukojo pinigus ir rūpinosi Najojo Testamento vertimu į airių ir turkų kalbas. 2/3 savo pajamų skyrė vargšams, o 1/3 – krikščionių misijoms tarp indėnų.
1690 savo darbe “The Christian Virtuoso” rašė: „Gamtos studijavimas yra pagrindinė religinė pareiga. Ateizmo vadinimas „moderniu išradimu“ yra mitas.“
.
Liuji Pasteras (1822-1895)
Prancūzų mokslininkas, šiuolaikinės mikrobiologijos ir imunologijos pradininkas. Jautė spaudimą dėl savo pasisakymų prieš Darvino teorijos tezes. Žinoma nemažai Pastero pasisakymų apie harmonijos būtinybę tarp mokslo ir religijos.
„Kuo daugiau tyrinėju gamtą, tuo labiau Kūrėjo kūrinių akivaizdoje auga tikėjimas Juo. Mokslas veda žmogų link Dievo.“
.
Albertas Einšteinas (1879-1955)
1921 metų Nobelio premijos laureatas už indėlį į kvantinės mechanikos vystymą ir fotoelektrinio efekto dėsnio atradimą. 2000 metų gruodžio mėn. Buvo paskelbtas “antrojo tūkstantmečio žmogumi”.
„Įsivaizduokime biblioteką su daugybe knygų įvairiomis kalbomis. Vaikas žino, kad kažkas parašė šias knygas, bet nežino kaip. Jis nesupranta tų kalbų, kuriomis parašytos knygos. Jis miglotai suvokia, kad knygos išdėliotos kažkokia mistine tvarka, bet jis jos nežino. Manau, kad net pats išmintingiausias žmogus būtent taip atrodo Dievui. Matome, kad Visatoje yra nuostabi, nustatytiems dėsniams paklūstanti tvarka, bet mes tik dalinai suvo-
kiame tuos dėsnius. Ribotas mūsų protas nepajėgus pasiekti tą paslaptingą jėgą, kuri judina žvaigždynus”.
“Kuo labiau tiriu pasaulį, tuo labiau stiprėja mano tikėjimas Dievu.“
.
Ervinas Šredingeris (1887-1961)
1933 metų Nobelio premijos laureatas už “naujų produktyvių atominės teorijos formų artadimą”. Pripažintas bangavimo mechanikos pradininku.
„Stebėtina, kad mokslinis realaus pasaulio paveikslas toks nepilnas. Jis suteikia daug faktinės informacijos ir kreipia gyvenimus į stebėtinai neprieštaringą tvarką, tačiau slegiančiai tyli apie tai kas artima širdžiai ir esmingai svarbu žmogui. Jis negali nieko pasakyti apie kančią, džiaugsmą, grožį, bjaurastį, gėrį, blogį, Dievą, amžinybę. Mokslas kartais apsimeta turįs atsakymus, tačiau šie yra tiek kvaili, kad neverta jų priimti rimtai.“
.
Popiežius Silvestras II (946-1003)
Jis išrado mechaninį laikrodį. Prieš išrinkimą popiežiumi 999 metais, prancūzas Žerbertas iš Orijako buvo benediktinų vienuolis išvykęs į Ispaniją, tuo metu valdomą arabų, studijuoti matematikos. Ten išmoko hinduistinius-arabiškus skaitmenis.
Vėliau įvedė dešimtainę sistemą. 996 metais sukonstravo pirmąjį švytuokle varomą laikrodį, kuris buvo įrengtas Magdeburgo (Vokietija) bokšte.
.
Andre-Mari Amperas (1775-1836)
Amperas –pagrindinis elektros srovės matavimo vienetas – pavadintas vino iš elektromagnetizmo pradininkų Andre-Mari Ampero vardu. Šis prancūzų mokslininkas atrado, kad laidas, kuriuo teka elektros srovė, gali pritraukti arba atstumti kitą laidą, kuriuo irgi teka srovė ir taip sukurti magnetinį lauką. Elektromagnetinio spinduliavimo atradimas leido išrasti radiją, mikrobangas, rentgeno spindulius.
Sorbonos mokslininkas Frederikas Ozanamas, vėliau paskelbtas palaimintuoju, išgyveno abejonių laikotarpį. Užklydęs į Paryžiaus lūšnyno parapijos bažnyčią, netikėtai pamatė klūpantį ir besimeldžiantį Amperą – žymiausią to meto mokslininką. „Profesoriau, matau tikite malda”, – tare Ozanamas. „Kiekvienas žmogus turi melstis – puoselėti santykį su Dievu“, atsakė Amperas. Tai buvo lūžis Ozanamo prasmės paieškose.
.
Gregoras Mendelis (1822-1884)
Mendelis nustatė pagrindinius recesyvinių ir dominuojančių dalelių paveldėjimo pricipus, kurie šiandien iliustruojami kiekviename vidurinės mokyklos biologijos vadovėlyje. Vėliau Georgas Mendelis tapo savo abatijos prioru.
.
Georges Lamaitre (1894-1966)
Didžiojo sprogimo teoriją suformulavo Georges Lemaitre – katalikų kunigas iš Belgijos, Liuveno universiteto fizikos profesorius nominuotas Nobelio ir chemijos premijoms. Iki Lemaitre ne visi fizikai tikėjo, kad Visata turėjo konkrečią pradžią. Tačiau jis teigė, kadd ji išsiplėtė iš “pirmapradžio atomo”. Ši samprata atitiko ir judaizmo bei krikščionybės siūloma pasakojimą apie Sukūrimą. Lemaitre teigė, kad Didžiojo sprogimo teorija neprieštarauja nei teizmui, nei ateizmui. Kosmologijai jis pritaikė Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją. Kunigas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, pasiūliusių teiginį, kad visata plečiasi, kurį iš pradžių atmetė pats Einšteinas.
.
Guglielmo Marconi (1874-1937)
Žinomas kaip radio išradėjas.1909 metų Nobelio premijos laureatas fizikos srityje.
„Su pasididžiavimu pareiškiu, kad esu tikintis.
Tikiu maldos galia, ne tik kaip įsitikinęs katalikas, bet ir kaip mokslininkas.“
Daug iškiliausių mokslininkų, Nobelio laureatų ir nelaureatų, giliai supratusieji mokslą, tikėjo Dievą. Netikintieji yra tik truputį paragavusieji mokslo, bet nieko giliai nesupratusieji.
Na tikėti ar netikėti tai pasirinkimas, tai nereiškia, kad nėra ar yra. Jei Dievas dangaus ir žemės bei žmogaus sutverejas jis buvo ir iki Kristaus ir iki biblijos, žmonės taip pat ir tada gyveno, religija ir žmonių tikėjimas neturi nieko bendro su siela jos kilme ir jos veikimu. Beje man priimtina Penrose’o ir Hameroffo sukurtos „Orch-OR“ teorijos, dar reikėtų pažymėti, kad tas kvantinis kompiuteris turi ryšį tarp visų žmonių, todėl kol gyvi bent keli gyva ir siela. DNK tik tos iteracijos žymeklis, o ne instrukcija kaip mes pagaminti. Nėra 100% vienodų dnk nes kvantiniai desniai neleidžia to, tad net klonas turi kažkiek kitokią dnk. Tai tos sielos tos iteracijos būvio žymeklis tą dnk. Tad net turint dnk neitų prikelti gyvūno kuris ismires. Jei tai darytume kito gyvūno pagalba tai būtų kito kvantinio tinklo naudojimas todėl toks gyvis greitai mirtų, nes jo tikrasis kvantinis tinklas issijunges nėra tad žymeklis dnk negali atkartoti jo būsenos. Taip ir su žmogumi, kuo žmonių daugiau tuo švaresnis ir tvirtesnis kvantinis tinklas, tuo pasaulis supantis mus geresnis, tačiau kad taptų visai geras reikia bent 13 milijardų žmonių, tada kvantiniame tinkle ženkliai sumažėja pasalinio triukšmo, nuo ko žmonių gebėjimai gerokai išauga.
Kai man buvo 6 m. netyčia iškritau iš II aukšto balkono. Atsitiko taip, kad iškritau ne tik iš balkono, bet ir iš savo kūno. Praėjo jau labai daug metų, bet prisimenu, lyg tai buvo vakar. Mačiau, kad lova nuklota, kurią aš, kaip 6-metė sunkiai paklojau ir labai pykau. Dabar manu, kad nuklojo todėl, kad buvau ten paguldyta, kol atvyko medikai. Po to, mačiau kitoje gatvės pusėje stovinčią greitąją med. pagalbos mašiną ir būrį žmonių. Girdėjau, kai mano draugė Silva sako savo mamai, viskas, daugiau nebeturėsiu draugės. Kūnas buvo greitojoje mašinoje, o siela ne tik mato, bet ir girdi. Tai gal ji vis tik yra ASMUO? Stebuklas buvo neeilinis, nes nepatyriau nei lūžio, nei smegenų sutrenkimo. Pamenu, kad ligoninėje atsibudau naktį ir verkiau, o mama slėpėsi už lovos.
Dabar gerai žinau, kad Žmogus yra sukurtas dangui, bet kad būtume visapusiška asmenybė turime savyje vadinamą AŠŠŠŠ, kuris dėl nepaklusnumo Dievui, tapo GYVATĖ, kuri pirmąjį žmogų, iškėlė į puikybę. Tad tapome nuodėmingi, o kartu ir nebegalėjome būti Dievo akivaizdoje. O, kad netektų visą laiką sėdėti krūmuose, buvome „aprengti” kūnu, kad nesimatytų ta tikroji gėda-nuodėmė. Tada automatiškai atsidūrėme materialiame pasaulyje, kurio kunigaikštis yra šėtonas. Tad ir murkdomės po šitą purvyną vienas kitam įsikibę į gerkles, pavydo, neapykantos, ištvirkavimo ir t.t. liūne.
O kokia ta nuodėmė-gyvatė yra žiauri apgavikė. Bijome tos vadinamos ale mirties. Geriau kenčiame čia tas pragaro baisybes, nei pasiprašyti pas Jėzų, kaip tai padarė nusikaltėlis kabojęs Jėzui iš dešinės, kuris pripažino Jėzų Viešpačiu ir gailėjosi už savo Kaltes ir Jėzus jam pažadėjo ” tu dar šiandien su manimi būsi rojuje” . O Jėzus pasakė apie turtuolį ir vargšą Lozorių Luko Evangelijoje (Lk 16, 19–31) Kai abu vyrai mirė. Lozorių angelai nunešė į Abraomo prieglobstį (dangų / ramybės vietą), o turtuolis pateko į pragarą (kančių vietą). Kaži, kur pas mus žemėje yra „kančių vieta”, ne tik kūnu kenčiantiems, bet ir sieloje šaltį patiriant. Manau, kad yra ir ne viena, iš kurios nėra jokios galimybės išsivaduoti.