infa.lt

Ursula von der Leyen, Markas Carnei ir Antonio Costa
Foto: Reuters / Gonzalo Fuentes

Likus ne tiek jau ir daug daug laiko iki spalio 29–30 d. Monrealyje vyksiančio ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo, Europos Sąjungos valstybės narės nesutaria dėl santykių su šia Šiaurės Amerikos valstybe įvardijimo.

Vokietija, Prancūzija ir bent šešios kitos ES šalys nepritaria terminui „asocijuota narystė“ (angl. associate membership), kuriuo siūloma apibūdinti gilesnį Briuselio ir Otavos bendradarbiavimą, rašo „Politico“ leidinys.

Diplomatų ir ES pareigūnų teigimu, nesutarimai kilo ne dėl pačių ryšių stiprinimo, o dėl pasirinktos formuluotės. Terminas, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen netikėtai pristatė savo metiniame pranešime prieš penkias savaites, sukėlė nepasitenkinimą ES sostinėse, nes su jomis nebuvo iš anksto derinta.

Griežčiausiai prieš šią formuluotę pasisako Vokietija, o skepticizmą taip pat išreiškė Prancūzija, Italija ir Belgija. Valstybių atstovų teigimu, pavadinimas siūlomas dar neatsakius į klausimą, ką jis praktiškai reikštų, o tai kelia riziką supainioti šį modelį su kitomis jau egzistuojančiomis ES partnerystės formomis.

Partnerystės išskirtinumas ir praktiniai tikslai

Kaip teigia šaltiniai, „asocijuotos narystės“ sąvoka buvo sumanyta norint pabrėžti išskirtinį ryšį, kuris būtų artimesnis nei įprastos partnerystės su trečiosiomis šalimis, tačiau nepaverstų Kanados ES nare. Pagal ES steigiamąsias sutartis, visavertė narystė geografiškai apribota tik Europos žemynu.

Priešingai nei Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ar Europos ekonominės erdvės šalių atveju, santykiai su Kanada nebus grindžiami tiesiogine prieiga prie ES vidaus rinkos ar keturių laisvių principu.

Planas numato po viršūnių susitikimo pradėti darbą šešiose prioritetinėse srityse, o pažangą įvertinti po pusės metų ir po metų. Tarp konkrečių tikslų minima:

• Pilnavertė Kanada narystė „Horizon Europe“ ir „Erasmus“ programose;
• Bendri projektai tiesiant povandeninius kabelius ir kaupiant svarbiausiąsias žaliavas;
• Pensijų fondų investicijų galimybių paieška.

Jei šie kriterijai būtų įvykdyti, Kanada galėtų tapti pirmąja – ir galbūt vienintele – tokį statusą gavusia valstybe.

Geopolitiniai motyvai ir kiti nesutarimai

Gilesnis bendradarbiavimas atspindi besikeičiančius abiejų pusių skaičiavimus. Kanada siekia diversifikuoti savo prekybą ir sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, o ES siekia sutvirtinti aljansus didėjant spaudimui iš JAV, Kinijos bei Rusijos.

Be narystės įvardijimo, deklaracijos projekte išlieka ir kitų ginčytinų klausimų. Austrija reikalauja išbraukti nuorodas į gilinamą bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje, o Prancūzija, Rumunija bei Slovakija pasisako už šios nuostatos išlaikymą.

Deklaracijos tekstas toliau derinamas, o ES šalių ambasadoriai jį pakartotinai aptars artimiausiu metu.