infa.lt

Vokietijos prokurorai pranešė, kad atliekamas tyrimas dėl 105 metų vyro, įtariamo prisidėjus prie daugybinių žmogžudysčių nacių karo belaisvių stovykloje.

Bylą, kurią tiria Dortmundo prokuratūra, sudaro aplinkybės, susijusios su „Stalag 326 VI K“ stovykla Vakarų Vokietijoje – dabartinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, praneša „The Guardian“ leidinys.

„Manoma, kad 105-erių įtariamasis dirbo sargybiniu „Stalag 326 VI K“ karo belaisvių stovykloje Senės regione Vakarų Vokietijoje“, – teigiama prokurorų pranešime. Vyras „kaltinamas prisidėjęs prie daugybinių žmogžudysčių dėl savo veiklos toje stovykloje“, – nurodė jie.

Senės stovykloje nuo 1941 m. iki 1945 m. balandžio, kai ją išlaisvino amerikiečių pajėgos, buvo laikoma nuo 180 000 iki 200 000 tarybinių karo belaisvių.

Šis tyrimas yra teisinės sistemos pastangų – skubotų ir vykdomų paskutiniu metu – rezultatas; siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn tariamus nacių žudymo aparato dalyvius, kol šie dar nėra mirę.

Šios teisinės pastangos iš dalies kyla iš suvokimo, kad daugelis įtariamųjų, per aštuonis dešimtmečius nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos išvengusių teismo (nes manyta, jog jų vaidmuo buvo nereikšmingas), iš tikrųjų atliko svarbų vaidmenį įgyvendinant žudikiškus Hitlerio režimo tikslus.

Teisinį precedentą sukūrė Johno Demjanjuko – buvusio sargybinio nacių Sobiboro mirties stovykloje okupuotoje Lenkijoje – byla; 2011 m. jis buvo nuteistas už tai, kad prisidėjo prie daugiau nei 28 000 žydų nužudymo jam dirbant toje stovykloje.

Prokurorai daugelį metų siekė, kad Ukrainoje gimęs J. Demjanjukas būtų išduotas Vokietijai iš savo namų Ohajuje; jie argumentavo, kad jis prisidėjo prie Sobibore įvykdytų nusikaltimų, nors ir nebuvo įrodymų, jog jis būtų tiesiogiai ką nors nužudęs.

Demjaniukas mirė 2012 m. kovą, būdamas 91-erių, kai dėl amžiaus ir silpnos sveikatos laukė apeliacinio teismo sprendimo; dėl to jis nepateko į kalėjimą.

Demjaniuko byla sumažino įrodymų, reikalingų bendrininkavimui pagrįsti, kartelę ir atvėrė kelią teisti kitus devyniasdešimtmečius bei, pastaruoju metu, ir šimtamečius asmenis.

Vienas ryškiausių pastarųjų metų teismo procesų – puikiai iliustruojantis politikos teoretikės Hannah Arendt apibūdintą *Schreibtischtäter* (liet. „nusikaltėlis prie rašomojo stalo“ arba biurokratinis tarpininkas) tipažą – buvo Irmgard Furchner byla; ji 1943–1945 m. dirbo Štuthofo koncentracijos stovykloje stovyklos komendanto sekretore. Už bendrininkavimą nužudant jai buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas.

Priešingai nei įprasta, jos teismo procesas buvo filmuojamas istorinėms reikmėms. I. Furchner pateko į žiniasklaidos akiratį, kai numatytą teismo posėdžio pradžios dieną pabėgo iš senelių namų.

Josefas Schützas, buvęs Zaksenhauzeno koncentracijos stovyklos (į šiaurę nuo Berlyno) sargybinis, 2022 m. birželį buvo nuteistas penkerius metus kalėti už bendrininkavimą nužudant. Kitais metais jis mirė sulaukęs 102-ejų.

Praėjusių metų balandį mirė kitas įtariamas buvęs Zaksenhauzeno sargybinis; jis mirė nesulaukęs teismo proceso dėl kaltinimų bendrininkavimu nužudant daugiau nei 3 300 žmonių.

Praėjusiais metais Dortmundo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą dėl 100-mečio buvusio sargybinio, dirbusio karo belaisvių stovykloje Hemeryje (Šiaurės Reinas-Vestfalija), kurioje daugiausia buvo laikomi tarybiniai belaisviai. Jis įtariamas dalyvavęs egzekucijose prieš kalinius 1943 m. gruodžio – 1944 m. rugsėjo laikotarpiu.

Šį naują tyrimą inicijavo Liudvigsburge (pietinėje Badeno-Viurtembergo žemėje) veikianti Nacionalsocialistų nusikaltimų tyrimo centrinė įstaiga; ji perdavė prokurorams medžiagą apie šį vyrą bei apie kitą buvusį sargybinį. Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, antrasis įtariamasis vėliau mirė.

Jei teismo procesas įvyks, tikimasi, kad jis – kaip ir kitos pastarojo meto bylos – padės geriau suprasti „Stalag“ sistemą apskritai ir konkrečiai Senės stovyklą, o liudyti bus pakviesti išgyvenusieji bei istorikai. Vokietijoje nelaisvėje buvo laikoma iki 5,7 milijono tarybinių belaisvių. Daugiau nei pusė jų neišgyveno.