infa.lt

Ursula von der Leyen, Markas Carnei ir Antonio Costa
Foto: Reuters / Gonzalo Fuentes

Europos Sąjunga žengia istorinį ir geopolitiškai rizikingą žingsnį: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen oficialiai pakvietė Kanadą tapti „pirmaja Europos Sąjungos asocijuotąja nare“.

Šis modelis dabar atidžiai stebimas visame pasaulyje, nes jis gali tapti nauju magnetu kitoms tolimoms demokratijoms, tačiau kartu jis kelia grėsmę nuvilti oficialios narystės laukiančias valstybes ir dar labiau įtempti santykius su Vašingtonu, rašo „Euronews“ leidinys savo apžvalgoje.

Kanados premjero Marko Carney vizija ir neapibrėžtas formatas

Šios idėjos iniciatorius – Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kuris dar anksčiau šiais metais Davose iškėlė idėją apie vadinamąją „vidurio galių aljansą“ (angl. alliance of middle powers). Kadangi pati Kanada yra Šiaurės Amerikos žemyne ir jos sutartys bei geografinė padėtis neleidžia tapti pilnaverte narėse, Briuselis nusprendė sukurti visiškai naują precedentą.

Paties M. Carney teigimu, toks aljansas nėra nukreiptas prieš kažką, o remiasi bendromis vertybėmis: laisve, solidarumu, klestėjimu ir tvariu vystymusi.

Pats asocijuotos narystės statusas dar nėra iki galo apibrėžtas (Europos Sąjungos sutartys leidžia pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus, apimančius abipuses teises ir pareigas), tačiau Kanados premjeras siūlo gilų bendradarbiavimą šiose strateginėse srityse:

• Kritiniai mineralai ir energetinis saugumas;
• Gynybos pramoniniai pajėgumai;
• Dirbtinis intelektas (DI) ir skaičiavimo galia;
• Kosmosas ir tarptautiniai atsiskaitymai.

Pasaulinis atgarsis ir JK nusivylimas

Šis modelis akimirksniu pritraukė kitų valstybių dėmesį. Australijos prekybos ministras Donas Farrellas atvirai pripažino, kad Australija atidžiai stebės šį eksperimentą.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola interviu „Euronews“ užsiminė, kad Australija ir Naujoji Zelandija gali pasekti Kanados pavyzdžiu, o Austrijos užsienio reikalų ministrė pasisakė už tai, kad tokia narystė būtų siūloma ir Norvegijai, Islandijai, Japonijai bei Pietų Korėjai.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė lieka nuošalyje – Londonas atvirai reiškia nepasitenkinimą, matydamas, kad ES teikia pirmenybę Kanadai, o ne po „Brexito“ pasilikusiai Britanijai.

Strategine prasme, Europos pareigūnai neslepia, kad ES, veikdama kaip „sutelkianti galia“, siekia tapti demokratinės koalicijos lydere ir gelbėti byrančią „taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“, ypač kai dalis pasaulio pradeda prarasti tikėjimą JAV kaip Vakarų pasaulio lydere.

Kritika: nusivylę kandidatai ir Donaldas Trampas

Nepaisant gražių Briuselio lozungų, šis žemės drebėjimas giliai piktina tradicinius bloko kaimynus:

Atstumti plėtros kandidatai: Vakarų Balkanų šalys (pavyzdžiui, Bosnija ir Hercegovina, kurių atstovai atvirai pasisakė prieš) dešimtmečiais stovi eilėje dėl narystės. Tokių naujų „lanksčių formatų“ kūrimas rodo, kad ES pati nebepajėgia integruoti naujų narių tradiciniu būdu, o tai sukuria neteisybės pojūtį.

Transatlantinė įtampa: Šis manevras kelia rimtą riziką santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija į tokį Europos ir Kanados suartėjimą žiūri itin įtariai, o galimi JAV atsakomieji veiksmai gali priversti kandiduojančias valstybes rinktis vieną iš pusių, griaunant tradicinę Vakarų vienybę.