infa.lt

Foto: V.Zelenskio „Telegram“

Europos Sąjungos 90 milijardų eurų paramos paskolos Ukrainai ilgaamžiškumas kelia vis daugiau abejonių, Rusijai eskaluojant karą ir didinant materialines sąnaudas. Nepaisant to, Briuselis teigia, kad finansinis planas „kol kas išlieka pakankamas“, rašo „Euronews“ leidinys.

Europos Komisija nenoriai atveria jautrias diskusijas dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors auga abejonės, ar lyderių pernai sutarta 90 milijardų eurų suma iš tikrųjų ištemps iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo planuota iš pradžių.

Briuselis ketina išmokėti 45 milijardus eurų šiais metais ir dar 45 milijardus – kitais. Kol kas išmokėta 3,2 milijardo eurų biudžetinės ir 8,35 milijardo eurų karinės pagalbos.

„Kalbant apie trukmę, numatyta, kad ši 90 milijardų eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – antradienį į „Euronews“ klausimą atsakė vyriausioji Komisijos atstovė spaudai Paula Pinjo (Paula Pinho).

„Svarbu prisiminti, kad šios išmokos taip pat yra susijusios su Ukrainoje vykdomomis reformomis, ir tai, be abejo, yra kritinis aspektas“, – pridūrė ji.

„Dabar esame susitelkę į tai, kas jau yra labai ambicingas išmokų planas, ir kol kas mūsų dėmesys krypsta būtent į tai.“

Vis dėlto Rusijos eskalacija sparčiai didina karo sąskaitą. Maskva pradėjo naują taktiką – nuolatinius dronų išpuolius, kuriais siekiama sutrikdyti kasdienę ekonominę veiklą. Kartu prieš pat žiemos sezoną suintensyvinti balistinių raketų smūgiai į kritinę infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė sąjungininkų padengti 23 milijardų eurų skylę Gynybos ministerijoje, kad būtų galima sumokėti už ginklus ir išlikti „konkurencingiems“ vykdant gilius smūgius.

„Mums reikia daugiau pinigų, daug daugiau“, – praėjusią savaitę sakė V. Zelenskis. Kaip išeitį jis pasiūlė ES iš anksto pervesti dalį iš 45 milijardų eurų, numatytų kitiems metams, o tai reikštų, kad 2027 metais liktų mažiau lėšų.

Komisija dar nėra gavusi oficialaus Kijevo prašymo šiuo klausimu. Valstybės narės šią problemą aptarė antradienį per neformalų ministrų susitikimą Airijoje, kur parama Ukrainai buvo pagrindinė darbotvarkės tema.

Derybų pabaigoje Airijos užsienio reikalų ministrė Helena Makenti (Helen McEntee) teigė, kad „kambaryje pasiektas bendras sutarimas“ „paankstinti finansavimą“ pagal vykdomą paskolą.

Tačiau ji pripažino, kad šis klausimas reikalauja išsamesnių svarstymų Briuselyje.

Grįžtama prie įšaldytų Rusijos pinigų?

• Tuo tarpu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino idėją pasinaudoti įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu papildomai paramai Ukrainai suteikti, perspėdamos, kad 90 milijardų eurų paskolos „neužteks“.

ES laiko 210 milijardų eurų šio turto, kuriam sankcijos taikomos nuo 2022 metų vasario.

„Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos, ir, tiesą sakant, mes nesuteikiame pakankamai paramos dvišaliu lygmeniu ir per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – „Euronews“ sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard (Maria Malmer Stenergard). „Tai sąžininga Ukrainos atžvilgiu, tai sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – pridūrė ji.

Komisija elgiasi atsargiai šiuo skaldančiu klausimu. Pernai vykdomoji valdžia tvirtai parėmė išradingą pasiūlymą paversti Rusijos turtą finansine gelbėjimosi linija Ukrainai, tačiau planas greitai sulaukė aršaus Belgijos, kurioje saugoma didžioji dalis iš 210 milijardų eurų, pasipriešinimo.

Galiausiai planas žlugo per lemiamą viršūnių susitikimą gruodį, kai lyderiai pasirinko pasitelkti bendrą skolą 90 milijardų eurų paramai finansuoti. Komisijos pareigūnai niekada neatsisakė idėjos pasinaudoti Rusijos pinigais, tačiau atsargiai vertina naujo pasiūlymo pateikimą be sėkmės garantijos. Sostinės jau ir taip įsitraukusios į įtemptas derybas dėl kito ES biudžeto.

Vietoj to Briuselis didina spaudimą Vakarų sąjungininkams, iš kurių tikimasi, kad jie papildys paskolą padengdami vieną trečdalį Ukrainos poreikių. „Yra viena trečioji dalis, kurios ES negali padengti ir kurioje raginome savo partnerius įsitraukti“, – teigė atstovė spaudai P. Pinjo.

Praeitį mėnesį Norvegija, kuri nepriklauso ES, bet yra stambi donorė, pažadėjo Ukrainai 85 milijardus kronų (apie 7,86 milijardo eurų) 2027 metams – tiek pat, kiek skirta šiais metais.