infa.lt

2026 m. rugpjūčio 27 d. Paryžiuje vykusio Prancūzijos verslininkų susitikimo „La REF 2026“ antrąją dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gestikuliuoja, kreipdamasi į auditoriją per specialią pagrindinę sesiją.
Foto: THOMAS SAMSON / AFP

Europos Komisijos pirminė Ursula fon der Leien (Ursula von der Leyen) įvardijo pagrindinį Europos finansų galvosūkį – 10 trilijonų eurų. Praėjusią savaitę Paryžiuje, Prancūzijos darbdavių organizacijos „Medef“ (Mouvement des entreprises de France) renginyje, susitikusi su šalies verslo lyderiais, ji apgailestavo, kad milžiniška Europos namų ūkių santaupų dalis tiesiog pūva bankų indėliuose.

„Deja, šios santaupos yra tingios“, – teigė ji ir pabrėžė, kad Europa privalo šiuos pinigus įdarbinti įmonių labui, cituoja ją „The European Conservative“ leidinys.

Kol kas konfiskuoti indėlių ar atiminėti pinigų iš asmeninių sąskaitų neplanuojama. Briuselio siūlymas yra kitoks ir būtent dėl to politiškai reikšmingesnis: pasitelkiant mokesčių paskatas, naujus finansinius produktus, reguliavimo pokyčius ir gilesnę priežiūrą bus siekiama priversti didesnę privačių santaupų dalį keliauti į Europos kapitalo rinkas.

Tai vadinamoji Taupymo ir investicijų sąjunga (Savings and Investments Union), pristatyta dar 2025 metų kovą. Komisijos vertinimu, apie 70 procentų ES namų ūkių santaupų – maždaug 10 trilijonų eurų – vis dar laikoma paprastuose bankų indėliuose.

Svarstomos priemonės apima investicines sąskaitas su mokestinėmis lengvatomis, pakeitimus vertybinių popierių taisyklėse ir reglamentus, kuriais siekiama palengvinti didesnį bankų, draudimo bendrovių bei fondų dalyvavimą.

Ursulos fon der Leyen teigimu, šis paketas galėtų atblokuoti iki 470 milijardų eurų papildomų investicijų.

Klausimas, kodėl Briuseliui dabar prireikė mobilizuoti piliečių pinigus, atsako pati Europos statistika, kurios rodikliai vargu ar pateisino lūkesčius.

Mario Dragi (Mario Draghi) ataskaitoje buvo apskaičiuota, kad ES kasmet reikia papildomų 750–800 milijardų eurų skaitmenizacijai, pramonei, energijai, gynybai ir infrastruktūrai finansuoti. Tai sudaro maždaug 4,4–4,7 procento metinio Europos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valstybės narės tiesiog neturi pakankamai fiskalinės erdvės tokiai sąskaitai padengti. Viešoji skola 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė 82,9 procento ES BVP ir 88,9 procento – euro zonoje.

Graikijoje šis rodiklis siekė 143,5 procento, Italijoje – 138,9 procento, Prancūzijoje – 117,6 procento, Belgijoje – 109,1 procento, o Ispanijoje – 101,6 procento.

INFA.LT žinios

Ursula von der Leyen siūlo įdarbinti jūsų santaupas neklausdama sutikimo

Po kelerių metų išskirtinių išlaidų ir viešųjų programų, skirtų remti vieną po kitos sekančias europines prioritetines sritis su mažu efektyvumu arba be jo, Briuselis supranta, kad kito ekonominio virsmo nepavyks finansuoti per paprastą mokesčių didinimą.

Taupymo ir investicijų sąjunga neprasideda nuo nulio. Tai naujas 2015 metais pradėtos Kapitalo rinkų sąjungos pavidalas.

ECB vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) dar 2024 metais pripažino, kad nuo to laiko buvo pateikta daugiau nei 55 reguliavimo pasiūlymai ir 50 nelegislatyvinių iniciatyvų, tačiau pažanga išliko ribota. Tais pačiais metais pati Eurogrupė pripažino, kad projektas nepasiekė pirminio tikslo sukurti gilias ir integruotas Europos kapitalo rinkas.

Kitaip tariant, jie pripažino žlugimą, tik kitais žodžiais.

Praėjus dešimtmečiui, atsakymas į šią nesėkmę vėl yra didesnė integracija, bendra priežiūra ir eilinis reguliavimo paketas. Taip, visiškai ta pati formulė. Briuselyje projektas, kuris neveikia, retai išnyksta – dažniausiai jis tiesiog grįžta kitu pavadinimu.

Teisybės dėlei, tai nepaneigia pačios Komisijos diagnozės. Europai reikia gilesnių kapitalo rinkų, įmonių, galinčių augti nesikeliant į Jungtines Valstijas, ir geresnių alternatyvų taupantiems.

Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad Ursulos von der Leyen parinkti žodžiai buvo ganėtinai nevykę. Privačios santaupos Europos institucijų vis dažniau pradedamos vertinti kaip strateginis išteklius, kurį reikia kryptingai nukreipti link Sąjungos ekonominių prioritetų.

Kol kas priemonė tam pasiekti yra mokesčių paskatos. Taip pat nagrinėjami pensijų produktai, vertybinių popierių mechanizmai ir nauji būdai nukreipti kapitalą ten, kur investicijos laikomos strateginėmis.

Krypties pokytis jau įvyko: valdyti viešuosius pinigus nebeužtenka – Briuselis nori daryti įtaką ir tam, kur keliauja privačios lėšos.