infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Nuo šiandien, rugsėjo 1 d., Rusija pradeda pirmąjį plataus masto skaitmeninio rublio įgyvendinimo etapą, pereidama nuo ribotų bandomųjų projektų prie realios integracijos į kasdienę finansinę sistemą.

Pagrindiniai šio starto aspektai

Infrastruktūros reikalavimai

Didžiausi šalies komerciniai bankai (sisteminiams reikalavimams priskiriamos finansų įstaigos, tokios kaip „Sberbank“, VTB ar „Alfa-Bank“) privalo suteikti klientams techninę galimybę atidaryti skaitmeninio rublio pinigines ir atlikti operacijas tiesiai per savo mobiliąsias programėles.

Kartu didieji mažmeninės prekybos tinklai, kurių metinė apyvarta viršija 120 mln. rublių (apie 1,2–1,3 mln. eurų), įpareigoti priimti atsiskaitymus šia valiuta.

Valstybės kontrolė ir tikslai

Skaitmeninis rublis yra centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC), egzistuojanti trečiosios formos pavidalu šalia grynųjų ir negrynųjų pinigų (vnt. vertė išlaikoma santykiu 1:1).

Kadangi visos operacijos ir skaitmeninių pinigų judėjimas registruojami tiesiogiai Rusijos banko platformoje, tai suteikia valstybei ir mokesčių inspekcijai visišką kontrolę, ypač sekant biudžeto lėšų bei socialinių išmokų panaudojimą.

Naudotojų reakcija

Oficialiai teigiama, kad gyventojams skaitmeninio rublio naudojimas lieka savanoriškas, tačiau visuomenėje ir verslo aplinkoje entuziazmo nedaug.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis gyventojų nesupranta šios valiutos poreikio, o tik maždaug dešimtadalis darbuotojų būtų pasiruošę gauti visą atlyginimą skaitmeniniais rubliais.

Geopolitinis kontekstas

Vakarų šalys į šį žingsnį žiūri visiškai kitaip. Pavasarį Europos Sąjunga į savo sankcijų paketus įtraukė draudimus bei apribojimus, nukreiptus prieš skaitmeninį rublį ir su juo susijusias ekosistemas, atvirai vadindama šį finansinį instrumentą sankcijų apėjimui, Maskvai ieškant alternatyvių atsiskaitymo kanalų po atjungimo nuo SWIFT sistemos.

Skaitmeninis Euras

Europos Sąjunga lygiai taip pat stumia skaitmeninio euro projektą, o Europos Centrinis Bankas seniai nebeslepia ambicijų įdiegti visiškai kontroliuojamą piniginę sistemą, kurioje grynieji pinigai prarastų savo pozicijas.

Projektavimo ir pasirengimo etapas

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau baigė vadinamąjį parengiamąjį etapą ir juda link teisinio bei techninio pagrindo paruošimo. Oficialus sprendimas dėl paties skaitmeninio euro išleidimo (kai jau fizinė ar skaitmeninė infrastruktūra pradedama diegti galutiniam naudotojui) yra numatytas artimiausiais metais.

Naujausiame ECB grafike numatyta, kad pats teisinis reglamentas ir techninė infrastruktūra turi būti galutinai baigti iki 2027–2028 metų, o realus skaitmeninio euro startas ir bandomieji atsiskaitymai suplanuoti šio dešimtmečio pabaigoje (apie 2028–2029 m.), jei tik politiniai ir teisiniai ginčai Europos Parlamente nesulėtins viso proceso.

Atsiskaitymo modelis

Skaitmeninis euras bus nemokamas kasdieniams gyventojų atsiskaitymams (pirkiniams parduotuvėse, internetu ar tarp privačių asmenų) tiek internetiniu, tiek ir neprisijungus prie tinklo (offline) režimu, užtikrinant didesnį privatumą mažesnėms sumoms.

Laikymo limitai

Siekiant apsaugoti komercinius bankus nuo indėlių nutekėjimo ir bankų sistemos griūties krizės atveju, ECB planuoja griežtai apriboti sumą, kurią vienas asmuo galės laikyti skaitmeniniais eurais.

Tikslios lubos dar derinamos, tačiau kalbama apie fiksuotą limitą (dažniausiai nurodomas 3000 eurų rėžis, bet gali būti jog tai tik dūmų uždanga).

Diskusija dėl privatumo ir kontrolės

Nors ECB žada „skaitmeninį grynųjų analogą“ su aukšto lygio privatumu, politikai ir visuomenė Briuselyje iki šiol laužo ietis – baiminamasi, kad tai taps idealiu įrankiu valstybiniam sekimui, mokesčių ir pinigų srautų kontrolei bei tiesioginiam valdžių spaudimui.

Skirtumas tarp skaitmeninio rublio ir skaitmeninio euro

Skirtumas tik tas, kad Briuselis savo planus vadina „demokratiška inovacija“ ir „privatumo apsauga“, o Maskva pristato siekiu „neatsilikti nuo pasaulio“ ir „pigesnių mokėjimų“ poreikiu.

Tačiau esmė lieka ta pati: abi pusės eina tuo pačiu keliu link visiško finansinio skaidrumo piliečių sąskaita, kur kiekvienas centas tampa lengvai atsekamas, ribojamas ir valdomas iš vieno centro – ECB.

Kalbant apie patį ECB – jo vadovė Christine Lagarde jau gavo pasiūlymą tapti Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) vadove. Tai visiškai oficiali informacija. Šiuo metu Pasaulio ekonomikos forumui bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Fink ir „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmann.

Tad skaitmeninio euro gali laukti labai šviesi ateitis, kaip, beje, ir rusiško rublio.