infa.lt

Foto: AP

Gruzijos politinėje bei pilietinėje visuomenėje atsinaujino aštrios diskusijos dėl šalies vyriausybės nepakvietimo į NATO viršūnių susitikimą Turkijoje bei kitus regioninio saugumo renginius. Šis žingsnis šalyje vertinamas kaip stiprėjantis Tbilisio politinės izoliacijos ženklas, rašo „Euronews“ leidinys.

Skirtingai nei ankstesniuose susitikimuose, tokie NATO partneriai kaip Kataras, JAE, Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija, Australija ir Ukraina buvo pakviesti į Ankarą dalyvauti regioniniam saugumui skirtuose renginiuose.

Tuo tarpu buvusi pagrindinė aljanso partnerė Gruzija šį kartą nepasirodė nei oficialioje programoje, nei ją lydinčiuose forumuose. Tai sukėlė debatus šalyje, ar valstybė neprarado savo politinės įtakos ir aktualumo, nors pastarąjį dešimtmetį integraciją į ES ir NATO deklaravo kaip nacionalines strategijas.

Gruzijos valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ atstovai kaltinimus izoliacija atmeta. Parlamento narys Irakli Kirtskhalia pareiškė, kad šalis neturi problemų dėl dalyvavimo, ir paragino priežasčių teirautis pačių organizatorių.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad ministrė Maka Bochorishvili Turkijoje dalyvaus atskirame renginyje „Sąjungininkai Ankaroje“, organizuojamame Miuncheno saugumo konferencijos rėmuose.

Kritikai pastebi, kad šis renginys nėra susijęs su NATO viršūnių susitikimu. Tuo pat metu Gruzijos prezidentas Michailas Kavelašvilis išvyko į Teheraną dalyvauti velionio ajatolos Ali Khamenei laidotuvėse.

Ekspertų vertinimai: pasitikėjimo praradimas ir konfrontacija

Politinio analitiko Paatos Zakareishvili teigimu, kvietimo stoka rodo partnerių pasitikėjimo praradimą. Jo vertinimu, Gruzija yra ignoruojama ir pradedama laikyti nepatikima bei pažeidžiama valstybe, baiminantis, kad informacija gali būti perduota Rusijai.

Analitikas pabrėžė, kad šalis, turinti strateginę reikšmę Juodosios jūros ir Kaukazo regione bei siekianti narystės aljanse, privalėjo būti pagerbta viešnia, tačiau dabar nebeįgyvendina reikiamų sąlygų ir atsilieka nuo Ukrainos, su kuria anksčiau judėjo kartu.

Buvęs Gruzijos ambasadorius prie NATO Levanas Dolidze pažymėjo, kad šalis faktiškai konfrontuoja su buvusiais strateginiais partneriais, o tai kenkia nacionaliniams interesams.

Vis dėlto jis pridūrė, kad kur kas didesnę žalą šaliai daro jos nebuvimas diskusijose Europos Sąjungos viduje.

Santykiai su Europos Sąjunga ir regioninė politika

2025 metų pabaigoje premjeras Iraklijus Kobachidzė tvirtino, kad šalies kelias į ES išlieka stabilus, o tikslas tapti nare iki 2030 metų yra realistiškas, nors derybos buvo sustabdytos.

ES suteikė Gruzijai kandidatės statusą 2023 metų gruodį, tačiau procesą įšaldė ir finansinę paramą nutraukė praėjusių metų birželį po autoritariniu ir Rusijos įkvėptu laikomo „užsienio įtakos“ įstatymo priėmimo.

Po pergalės 2025 metų spalio rinkimuose, I. Kobachidze paskelbė apie integracijos diskusijų stabdymą iki 2028 metų, kaltindamas ES politikus „šantažu“, nors pastarąjį pusmetį atsinaujinęs dialogas vėl prarado pagreitį.

Šių metų pradžioje Antalijos forume I. Kobachidzė akcentavo Gruzijos kaip tranzito ir energetikos centro tarp Europos ir Azijos vaidmenį, vystomą kartu su Azerbaidžanu.

Gegužės mėnesį Jerevane vykusiame EPC susitikime jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Šią savaitę premjeras pareiškė, kad šalis lenkia visas ES kandidates pagal ekonominės pažangos rodiklius, bei pranešė apie naują susitarimą su Azerbaidžanu dėl elektros tiekimo ir tranzito.

Tuo pat metu Gruzijos finansų ministerijos pajamų tarnyba uždraudė didelės gėlių siuntos importą iš Armėnijos dėl fitosanitarinių taisyklių pažeidimų.

Šis žingsnis žiniasklaidoje lyginamas su analogiškais Rusijos Federacijos sprendimais, kuriais buvo įvesti ekonominiai ribojimai Armėnijos eksportui po Jerevano posūkio link Vakarų.