infa.lt

freegreatpicture.com nuotrauka

Vyriausybė pritarė Vandenilio įstatymo projektui, kuriuo šalyje pirmą kartą sukuriamas teisinio reguliavimo rėmas subsidijuojamo žaliojo vandenilio gamybai.

Teisės aktų paketu siekiama reglamentuoti žaliojo vandenilio rinkos kūrimąsi, pramonės dekarbonizaciją ir integruoti šalį į būsimą Europos žaliojo vandenilio infrastruktūrą, perkeliant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Žaliasis vandenilis, gaminamas elektrolizės būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos, globalioje rinkoje šiuo metu išlieka ekonomiškai neatsikurianti, nuostolinga technologija, visiškai priklausoma nuo valstybės bei ES subsidijų dėl aukštų gamybos kaštų ir didelių energijos nuostolių konversijos metu.

Pagrindiniai reguliavimo akcentai

Infrastruktūros planavimas: Įstatymas sudaro teisines prielaidas vystyti tarptautinį projektą „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius“ (Nordic-Baltic Hydrogen Corridor), kurį Lietuva planuoja kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija.

Nacionalinis saugumas: Numatyta, kad žaliojo vandenilio perdavimo tinklai bus vertinami kaip nacionaliniam saugumui svarbūs objektai.

Priežiūra ir tarifai: Sektoriaus licencijavimą ir būsimų paslaugų tarifų reguliavimą pavesta vykdyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).

Laikinai einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, bandomieji vandenilio projektai šiuo metu jau pradedami įgyvendinti Vilniuje ir Klaipėdoje. Teisės aktų paketas teikiamas svarstyti Seimui.

Reziume: pasaulyje nėra nė vienos „žaliojo vandenilio“ gamybos įmonės, kuri išsilaikytų iš savo veiklos pati be milžiniškų vyriausybių kapitalo įliejimų, nes vien jo savikaina 3-4 kartus viršija iškastinio kuro kainą.