2026.07.08 19:51
Foto: Francisco Seco/AP
Ankaroje (Turkija) vykstančiame kasmetiniame NATO viršūnių susitikime trečiadienį Europos valstybių vadovai išreiškė griežtą perspėjimą JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), šiam vėl iškėlus reikalavimą perimti Grenlandijos kontrolę, rašo „Politico“ leidinys.
Šis ginčas grasina sužlugdyti aljanso pastangas pademonstruoti vienybę.
„Esame pasirengę ginti kiekvieną NATO centimetrą, įskaitant ir savo teritoriją. Viena iš priežasčių, kodėl prieš daugelį metų sukūrėme NATO, yra ta, kad jei kas nors nutinka vienam iš mūsų, visi privalo stoti vieni už kitus“, – atvykusi į susitikimą žurnalistams pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Eskalacijos chronologija ir kontekstas
D. Trampo pareiškimai: Antradienį, susitikimo pradžioje, JAV prezidentas pareiškė, kad Grenlandiją „turėtų kontroliuoti Jungtinės Valstijos, o ne Danija“. Trečiadienį jis dar kartą išreiškė nepasitenkinimą aljansu: „Aš nesu patenkintas NATO dėl to, ką jie padarė su Grenlandija“.
Ankstesnė krizė: JAV administracijos bandymai perimti salos kontrolę šių metų sausį, neatmetant ir karinės jėgos panaudojimo galimybės, bei po to sekęs Europos sąjungininkų karių nusiuntimas į Grenlandiją jau buvo atvedęs NATO prie vidinio kolapso ribos.
Europos reakcija ir parama Danijai: Nepaisant NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte ir Europos lyderių pastangų vengti viešų skyrybų su Vašingtonu (pabrėžiant dramatiškai išaugusias Europos šalių bei Kanados gynybos išlaidas), D. Trampo komentarai išprovokavo tiesioginį atsaką:
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pareiškė, kad jo šalis visiškai atsiriboja nuo tokių JAV pretenzijų, palaiko Daniją ir stabilumą Šiaurės šalių regione.
Islandijos premjerė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad nubrėžtos aiškios ribos – Grenlandija priklauso Grenlandijos žmonėms.
Griežtą paramą išreiškė ir tradiciškai artima Vašingtono sąjungininkė Latvija. Prezidentas Edgaras Rinkēvičius nurodė, kad „Grenlandija yra neatimama Danijos dalis“.
NATO vadovas Markas Rutte prieš lyderių posėdį bandė švelninti situaciją teigdamas, kad tarpusavio klausimais su Danija vyksta geras procesas, o Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis išreiškė įsitikinimą, kad aljansas sugebės išspręsti šias problemas viduje.
Vis dėlto, Grenlandijos klausimo sugrąžinimas į darbotvarkę vyksta fone, kur D. Trampas toliau kritikuoja sąjungininkus dėl gynybos finansavimo bei jų nenoro įsitraukti į JAV konfliktą su Iranu.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
114
Trumpas akivaizdžiai nenori taikos Hormuze ir nenori NATO saugumo ir vienybės. Jis tyčia provokuoja, suprasdamas kokią turi įtaką. Arvydaas ta tema parašė du labai įžvalgius straipsnius, tai daroma, kad nustekent Europą ir išsekinti jos galimybę padėti Ukrainai. Kad Trumpas galėtų susitart su Putinu ir atitraukt Rusiją nuo Kinijos. Bet kol vyksta karas Ukrainoje, to padaryti nepavyks, nes Europa rems Ukrainą iki paskutinių kelnių. Tad Hormūzas, tai kraanelis, kurį užsukus galima parklupdyt Europą, melžt jos pinigus JAV ginklų korporacijų naudai ir tiesiog ją nuskurdinti, nes kito variant užbaigti kąrą Ukrainoje Trumpas nemato
Būtent ir siekia to. Visi karai,tiek Ukrainoj,tiek Irane, tesis tol,kol ES nebonkrutuos. Viršvalstybiniai dariniai,pagal Trumpą,turi išnykt.
Pradedu abejoti, kieno marazmas yra baisenis Baideno ar Trampo. Nors gal Trampas visada toks buvo, pats savyje. Nejaugi iš 500 mln. neatsiranda padoresnio.