infa.lt

Foto: Omar Havana / AP

Kaip rašoma penktadienį paskelbtame Europos Komisijos (EK) Pasiūlyme (.PDF), ES šalių Tarybai teikiamas projektas pratęsti laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams dar vieniems metams – iki 2028 m. kovo 4 d..

Kartu EK siūlo radikalų pakeitimą: naujai atvykstantiems asmenims apsauga nebus suteikiama, jei jie bus pažeidę karines prievoles Ukrainoje.

Europos Komisijos dokumente pažymima, kad karinė situacija ir humanitarinė krizė Ukrainoje išlieka įtempta, todėl laikinąją apsaugą būtina pratęsti.

EK pabrėžia, kad staiga nutraukus šį režimą, kiltų kritinė rizika ES šalių prieglobsčio sistemoms, jei milijonai apsaugą praradusių žmonių vienu metu pateiktų prašymus suteikti tarptautinį pabėgėlio statusą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje laikinąja apsauga naudojasi apie 4,4 mln. asmenų. Didžiausias jų skaičius fiksuojamas Vokietijoje (beveik 1,28 mln.), Lenkijoje (apie 970 tūkst.) ir Čekijoje (virš 380 tūkst.)

Parama Ukrainos frontui

Vis dėlto šiame EK pasiūlyme atsiranda nauja esminė sąlyga, kuria siekiama suderinti humanitarinę pagalbą su Ukrainos poreikiu gintis nuo Rusijos invazijos.

EK pabrėžia, kad Europos Sąjungos taikoma parama neturėtų kenkti teisėtiems Ukrainos mobilizacijos procesams ir karinėms prievolėms, kurias šalis nustato savo teisinėje sistemoje.

Dėl šios priežasties siūloma nustatyti, kad laikinoji apsauga ES šalyse nebūtų suteikiama asmenims, kurie palieka Ukrainą po šio sprendimo įsigaliojimo ir negali pateikti įrodymų, kad šalies valdžia jiems leido išvykti pagal galiojančias karinės prievolės taisykles.

EK dokumente nurodoma, kad siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, ES valstybių institucijos galės reikalauti oficialių dokumentų iš Ukrainos gynybinio sektoriaus sistemų, pavyzdžiui, specialios programėlės „Reserv+“, kurioje matomi asmens dokumentai dėl atleidimo nuo karinės tarnybos.

Pokyčiai palies tik naujai atvykstančius

Europos Komisija patikslina, kad šis filtras bus taikomas tik būsimiems prašymams. Ukrainos piliečiai, kurie jau kelerius metus legaliai gyvena ES šalyse, yra integravęsi į darbo rinką bei švietimo sistemas, išlaikys savo turimą statusą ir su juo susijusias teises nepriklausomai nuo karinių prievolių Ukrainai.

EK pažymi, kad šis ribojimas nepanaikina žmogaus teisės prašyti tarptautinio prieglobsčio bendra tvarka, tačiau iškart įspėja, kad vien faktas, jog asmuo vengia tarnybos armijoje, savaime nėra pakankamas pagrindas gauti pabėgėlio statusą.

EK pasiūlymą dabar turės oficialiai apsvarstyti ir kvalifikuota balsų dauguma patvirtinti ES Taryba.

Dokumente rašoma, jog šis klausimas jau buvo išsamiai aptartas ministrų lygiu neoficialiame posėdyje birželio 4 d., tad dabar laukia tik formalus ES Tarybos (URM ministrų) balsavimas.