infa.lt

„Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai
Foto: V.Zelenskio „Telegram“

Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime Briuselyje išryškėjo gilūs ES lyderių nesutarimai dėl to, kaip ir kada reikėtų pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje bei kas turi teisę kalbėti visos Europos vardu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) griežtai sukritikavo ES diplomatinį suartėjimą su Vladimiru Putinu, taip stodami į tiesioginę konfrontaciją su didele dalimi kitų bloko šalių, praneša „Politico“ leidinys.

Penkių ES diplomatų ir pareigūnų teigimu, už uždarų durų vykusio dviejų valandų posėdžio metu abiejų didžiausių ES valstybių vadovai išreiškė didelį nepasitenkinimą EVT pirmininko António Costos veiksmais.

Paaiškėjo, kad A. Costos biuro vadovas Pedro Lourtie per pastarąsias savaites du kartus slapta susisiekė su pareigūnais Maskvoje. Nors A. Costos komanda teigia, kad šie kontaktai buvo trumpi, techninio pobūdžio ir skirti tik komunikacijos kanalo užtikrinimui ateičiai, daugelis ES vadovų apie juos sužinojo tik trečiadienį iš žiniasklaidos pranešimų, o tai sukėlė didelį jų įniršį.

Formuojasi dvi pagrindinės stovyklos

Įtampos centre atsidūrė klausimas dėl derybų formato ir atstovavimo Europai. Viršūnių susitikime aiškiai išryškėjo dvi skirtingos pozicijos:

• „E3“ formatas (Prancūzija, Vokietija, Britanija): E. Macrono ir F. Merco vertinimu, šiuo metu laikas deryboms su Maskva nėra tinkamas. O kai tas momentas ateis, lyderystę turėtų perimti būtent didžiosios Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, o ne visa Europos Sąjunga kaip institucija.
• ES institucinis formatas: Didelė dalis kitų šalių vadovų palaiko Antonio Costą. Belgijos premjeras Bartas De Weveris pareiškė, kad kol V. Putinas neparodys realios valios derėtis, niekas kitas, išskyrus A. Costą, negali oficialiai atstovauti Europos Sąjungai.

Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad spaudimas ieškoti diplomatinių sprendimų išaugo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasiekė laikiną taikos susitarimą su Iranu, o G7 susitikime Prancūzijoje davė signalą, jog jo dėmesys vėl krypsta į Ukrainos klausimą.

A. Costos biuras savo ruožtu teisinasi tuo, kad aktyviau įsitraukti į taikos procesą ir užmegzti šiuos kontaktus tiesiogiai paprašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Taip pat teigiama, kad prieš skambučius apie tai buvo informuotos Prancūzija, Vokietija, JK ir Europos Komisija, nors trys diplomatai tvirtina, kad Berlynas išankstinio perspėjimo negavo.

Griežta Baltijos šalių pozicija

Griežtai prieš užkulisinę diplomatiją su Kremliumi pasisakė ir Macrono bei Merco stovyklą palaikiusios šalys, tarp kurių – Danija, Nyderlandai ir Baltijos valstybės.

„Europos Sąjunga negali prisiimti tarpininkės vaidmens šiose derybose“, – leidiniui POLITICO tiesiogiai pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal. „Svarstymai, kad reikalingi alternatyvūs kanalai ar užkulisiniai diplomatiniai takai, yra klaidingi. Istorija pateikia aiškų įspėjimą dėl bandymų kurti alternatyvias derybų struktūras su diktatoriais.“

Vidaus konfliktai dėl įtakos zonų

Nesutarimai Briuselyje neapsiriboja tik A. Costos ir didžiųjų valstybių konfrontacija. Italija ir Lenkija (kartu su Prancūzija, JK ir Vokietija sudarančios neformalų „E5“ penketuką) išreiškė nusivylimą, kad buvo visiškai eliminuotos iš pirminių pasitarimų su V. Zelenskiu, vykusio prieš pat viršūnių susitikimą.

Kiti bloko pareigūnai kelia klausimą, kodėl užsienio politikos iniciatyvos turėtų imtis Europos Vadovų Taryba, o ne Europos Komisija ar ES užsienio veiksmų tarnyba.

Diplomatų teigimu, ši diskusija bus tęsiama jau artėjantį trečiadienį Berlyne.

Čia F. Mercas priims E. Macroną bei Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Italijos premjerus, kur dialogas su Rusija ir Europos strateginė pozicija išliks pagrindine pokalbių tema.