infa.lt

Rusijos URM vadovas, Sergejus Lavrovas
Foto: Kommersant

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas publikuotame straipsnyje įvertino Londone birželio 7 d. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos bei V. Zelenskio iškeltus reikalavimus Maskvai ir nubrėžė Rusijos poziciją dėl galimų derybų su Europa bei pasaulinio saugumo architektūros.

Vakarų veiksmų retrospektyva ir dabartinė situacija

S. Lavrovo tvirtina, jog pastarųjų dviejų dešimtmečių derybų su „kolektyviniais Vakarais“ patirtis rodo, kad diplomatija buvo naudojama kaip priedanga NATO ir Europos Sąjungos plėtrai į Rytus.

Rusijos URM ministras kaltina Europos šalis prisidėjus prie Ukrainos krizės eskalavimo nuo 2004 metų, parama 2014 m. įvykiams Kijeve, ir Minsko susitarimų sabotažu, kurio tikslas, pasak jo, buvo laimėti laiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimui.

Vertindamas dabartinius Europos lyderių (įskaitant ES diplomatijos vadovę K. Kallas) pareiškimus apie derybų poreikį, Sergejus Lavrovas savo tekste tvirtina, kad realus Vakarų tikslas – ne dialogas, o siekis „įšaldyti“ konfliktą, išvengti Ukrainos kariuomenės nesėkmių fronte ir laimėti laiko iki 2030 metų, kuomet tikimasi pasiekti Europos šalių karinę parengtį konfliktui su Rusija.

Pasaulinio saugumo rizikos ir branduolinis veiksnys

Straipsnyje pabrėžiama, kad tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo rizika gali peraugti į branduolinį konfliktą.

S. Lavrovas išreiškia gilų nerimą dėl Prancūzijos ketinimų suteikti „branduolinį skydą“ kelioms ES ir NATO šalims, teigdamas, kad tai nepadidins regiono saugumo.

Rusijos prezidento vardu ministras dar kartą atmeta Vakarų teiginius apie Rusijos agresyvius planus už Ukrainos ribų, vadindamas tai provokacija, skirta kariniams biudžetams didinti.

Rusijos pozicija ir sąlygos dialogui

S. Lavrovas nurodo, kad Rusija neatmeta kontaktų, tačiau vertina Europą kaip suinteresuotą konflikto pusę, o ne nešališką stebėtoją. Maskva teikia pirmenybę tikslų pasiekimui diplomatinėmis priemonėmis, tačiau tam kelia šiuos reikalavimus:

• Pilnas Rusijos saugumo užtikrinimas vakarinėse sienose.
• Rusijos piliečių ir tėvynainių teisių, įskaitant teisę į rusų kalbą ir stačiatikių tikėjimą, apsauga.
• Vakarų karinės, politinės ir ekonominės ekspansijos nutraukimas.

Rusijos URN ministras konstatuoja, kad senoji regioninio saugumo modelio sistema, paremta 1975 m. Helsinkio aktu, yra sugriauta. Rusija siūlo judėti link naujos, atviros visoms Eurazijos šalims saugumo architektūros kūrimo.

Dialogo atnaujinimui būtinas pasitikėjimo atkūrimas praktiniais žingsniais, o birželio 7 d. Londono ultimatumas, kurį birželio 11 d. Maskvoje patvirtino trijų šalių ambasadoriai, derybų pagrindu būti negali.