infa.lt

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos teiktoms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliamos naujo ES reglamento nuostatos.

Nors valdžia deklaruoja tikslą mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį pakuočių naudojimą, verslui tai reiškia griežtą kontrolę, o vartotojams – galimus pokyčius prekių ir siuntų kainose.

Pagrindiniai nauji reikalavimai įsigalioja jau šių metų rugpjūčio 12 dieną.

Karas prieš „orą dėžėse“ ir elektroninę prekybą

Vienas griežčiausių numatomų pokyčių, tiesiogiai paliesiančių el. parduotuves ir logistikos įmones, yra draudimas naudoti per dideles pakuotes.

Nuo 2030 metų įsigalios taisyklė, kad grupinėse, transportavimo ar elektroninės prekybos siuntų pakuotėse tuščia ertmės dalis negalės viršyti 50 procentų. Iki šiol verslas siuntinius siųsdavo tokioje pakuotėje, kokią turėjo, kartais įdėdamas į vidų popieriaus, kad prekė nesitrankytų transportuojant.

Už šio reikalavimo nesilaikymą įmonėms numatytos didelės finansinės sankcijos:

• Pirminė bauda už „oro siuntimą“ sieks nuo 1 400 iki 4 000 eurų.
• Už pakartotinį pažeidimą įmonėms grės bauda nuo 2 800 iki 8 000 eurų.

Kritikų teigimu, tokie reikalavimai privers verslą drastiškai keisti pakavimo standartus, pirkti specializuotą įrangą arba individualias dėžes, o šios papildomos išlaidos tikėtina nuguls ant galutinių pirkėjų pečių.

Permainos išsineštiniam maistui ir plastikui

Aplinkos viceministrės Akvilės Gargasaitės pristatytos pataisos taip pat įveda naujus ribojimus maisto išsineštinai ir gėrimų pakuotėms.

Bus reikalaujama plėsti pakartotinio užpildymo galimybes bei užtikrinti, kad pakuotės būtų tinkamos perdirbti.

Be to, naujieji ES reikalavimai nustato, kad minimali perdirbtų medžiagų dalis privalės būti naudojama ne tik PET buteliuose, bet ir visose kitose plastikinėse pakuotėse.

Nuo 2030 metų taip pat bus pilnai uždrausta pateikti rinkai tam tikrų rūšių pakuotes, kurios bus pripažintos perteklinėmis arba netinkamomis perdirbti.

Štai kokie realūs variantai ir scenarijai laukia mūsų gėrimų importuotojų

Privalomas pakuotės auditas ir sertifikavimas: Importuotojas negalės tiesiog nusipirkti konteinerio gėrimų iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Azijos, JAV ar JK) ir paleisti jų į lentynas. Jis privalės iš gamintojo išsireikalauti oficialius dokumentus, įrodančius, kad plastikinėje pakuotėje yra reikiamas procentas perdirbto plastiko ir kad ji atitinka ES perdirbimo standartus.

Sankcijos ir prekybos draudimas: Jei importuotas gėrimo butelis neatitiks ES reikalavimų (pavyzdžiui, bus panaudotas draudžiamas plastiko lydinys ar perteklinis tūris), Lietuvos institucijos baus ne užsienio gamintoją, o vietinį importuotoją. Jam grės tūkstantinės baudos, o pačias prekes gali būti uždrausta realizuoti rinkoje.

Spaudimas užsienio gamintojams: Didieji importuotojai turės spausti savo tiekėjus užsienyje, kad šie specialiai ES rinkai keistų pakuotes. Tačiau jei Lietuvos ar net visos ES užsakymo kiekiai užsienio gamyklai pasirodys per maži, gamintojas gali tiesiog atsisakyti keisti linijas. Rezultatas – dalis populiarių importinių gėrimų tiesiog dings iš mūsų lentynų.

Perpakavimas ir kaštų augimas: Jei pakuotė transportuojant bus pripažinta pertekline (pavyzdžiui, grupinė pakuotė su per didelėmis tuščiomis ertmėmis), importuotojas bus priverstas prekes pervilkti į naujas pakuotes vietiniuose sandėliuose. Tai yra papildomas rankinis darbas, naujos medžiagos ir logistikos brangimas, kurį galiausiai pamatysime galutinėje gėrimo kainoje.

Trumpai tariant, verslui nelieka jokio „aš tik parduodu“ pasiteisinimo. Jei įvežei – atsakysi kaip už savo.

Vyriausybės palaimintas įstatymo projektas toliau keliauja svarstymui į Seimą.