infa.lt

2025 metais Vokietijoje užregistruotas rekordinis politiškai motyvuotų nusikaltimų skaičius nuo pat vieningos statistikos sekimo pradžios 2001 metais.

Oficialiais duomenimis, šių teisės pažeidimų skaičius išaugo maždaug 2 procentais ir pasiekė 85 837 atvejus, o politiškai motyvuotų smurtinių nusikaltimų skaičius padidėjo 1,2 procento – iki 4 156 nusikaltimų.

Vokietijos federalinis vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pažymėjo, kad smurtinių nusikaltimų skaičius pastebimai auga tiek kairiojo, tiek dešiniojo radikalizmo spektruose.

Nors absoliučia dauguma nusikaltimų ir toliau pasižymi dešiniojo ekstremizmo atstovai, kairiojo radikalizmo stovykloje užfiksuotas staigus smurtinių išpuolių šuolis – net 42 procentais.

Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) prezidentas Holgeris Münchas kaip pagrindinius visuomenės poliarizacijos variklius įvardijo socialinius tinklus, kuriais platinama neapykanta bei propaganda, taip pat išaugusias išorines grėsmes – kibernetines atakas, špionažą ir sabotažą.

Radikalizacijos tendencijos abiejuose poliuose

Politiškai motyvuotų nusikaltimų struktūroje fiksuojami šie pagrindiniai pokyčiai:

Kairysis ekstremizmas: Bendras nusikaltimų skaičius išaugo daugiau nei 35 procentais – iki 13 490 atvejų (2024 m. – 9 971). Smurtinių nusikaltimų skaičius šiame sektoriuje padidėjo daugiau nei 42 procentais ir pasiekė 1 087 atvejus.

Dešinysis ekstremizmas: Nepaisant nežymiojo bendro fiksavimo mažėjimo, šis sektorius išlieka didžiausias ir apima maždaug pusę visų registruotų atvejų – 42 544 nusikaltimus. Tuo tarpu smurtinių nusikaltimų skaičius dešiniojo ekstremizmo lauke išaugo daugiau nei 7 procentais.

Neapykantos nusikaltimai ir išpuoliai prieš pareigūnus

Neapykantos nusikaltimų skaičius išliko aukštas ir pasiekė 22 159 atvejus, iš kurių beveik trečdalis buvo įvykdyti internete. Didžiąją šios statistikos dalį sudaro ksenofobiniai išpuoliai (19 484 atvejai), iš kurių net 73,7 procento priskiriami dešiniajam ekstremizmui.

Antisemitinių nusikaltimų skaičius išaugo 5 procentais iki 6 548 atvejų, o beveik pusė jų (47,2%) yra tiesiogiai susiję su Artimųjų Rytų konflikto eskalacija. Taip pat fiksuojamas rekordinis smurto prieš moteris (augimas 46,8%) bei  nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės (augimas 12,8%) skaičiaus didėjimas.

Nors išpuolių prieš valstybės pareigūnus bei politikus skaičius nežymiai susitraukė iki 5 797 atvejų, jis išlieka kritiškai aukštas, o BKA tyrimai rodo didelį latentinį (neužregistruotą) tokių nusikaltimų mastą.

Tuo tarpu išpuolių prieš policijos pareigūnus skaičius išaugo 4,7 procento (iki 5 144 atvejų). Maždaug trečdalis šių išpuolių priskiriami kairiojo radikalizmo spektrui, kuriame smurtinių deliktų prieš policiją skaičius padidėjo net 45 procentais – iki 535 atvejų.

Klausimas: ar galima vadinti demokratine sistemą, kurioje taip supriešinta visuomenė?