infa.lt

Neišsigąskit, brangūs Lietuvos žmonės, prasideda nauja propagandos kampanija. Nes laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai, seniai dėję ant šalies ir jos žmonių, nebeturi ką jiems pasakyti, kada išeina JAV kariuomenė.

Ką daryt valdžiai, jei „paprastam žmogui” gali pasirodyti, jog tai pasaulio pabaiga, naujoji Jalta ir poryt D.Trampas su V.Putinu mus atiduos ruzzams?

Mūsų Ukrainos savivaldybėje masėms valdyti jau veikia tik baimė. O dabar paradoksas – atsirado ne valdžios sukurta baimė, skirta mūsų protams dulkinti, o valdžios nevaldoma baimė, kuri gali būti panaudota prieš Briuselio marionečių Lietuvos protektorate interesus.

Todėl provaldiškos isterijos vakuumui užpildyti sugalvota „pozityvo” pasaka. Ji vadinasi „Amerika gal būt dislokuos Lietuvoje branduolinį ginklą”. Na, drąsuolių Seimelis kelių dešimčių idiotų mygtukų paspaudimais pakeis Tautos referendumu patvirtintą Konstituciją, kur tai kategoriškai uždrausta. Ir Lietuva bus „saugi”…

Absoliutus melas, nes niekas niekur pas mūsų Šeimininką apie tai nei galvoja, nei kalba. Bet intelekto galiūnas R.Kaunas jau laido užuominas, kad „nors tai didelė paslaptis”, bet vyksta kažkokie svarstymai…

A.Skaistgirytė irgi panašiai mekena – ją laikiau protingesne. Gražusis Bukutis kol kas tyli, nes suvokia, kad taip meluoti gali būti jau per daug – po to gali tekti viešai atsakyti į klausimus ir paaiškės, kad kalbi niekus.

Tačiau runkeliams jau paleista „žinutė” – amerikiečiai išeina, bet mes dirbam! Gal išsiderėsim ir jie atveš į Zoknius branduolinių bombų su specialiai apmokytais amerikiečių ar europiečių lakūnais, tam dislokuos specialų aviacijos dalinį, sandėlius taktinėms B61 branduolinėms bomboms, viską apsaugos galinga priešraketine gynyba ir t.t.

O gal ir kokių raketų atvežtų, ale kaip būtų gerai! Rusai baisiai išsigąstų, atgrasytume, mes dėl to deramės, dirbam! Vote for me!

Ir didysis copy-paste „politologas”, nezabudkės kūrėjas V.Saldžiūnas delfiuose jau varo paklodes, kurių antuždavinys – įtikinti absurdu, kad JAV „gali dislokuoti Lietuvoje branduolinį ginklą“. Tipo palinkėkime vieni kitiems ramybės, viskas kontroliuojama, valdžia pasiaukojamai naktimis nemiega Vardan Tos.

Visa ši ch…nia skirta absoliutiems debilams, nes to niekada nebus. JAV branduolinių ginklų perkėlimas į Lietuvą būtų milžiniškas geopolitinis įvykis, didžiausia eskalacija po Šaltojo karo, panašus į Kubos krizę.

Karinė to nauda nulinė, nes JAV jau ir taip turi branduolinį atgrasymą Europoje. Branduolinis ginklas yra Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Niderlanduose, Turkijoje. Be to, JAV branduoliniai povandeniniai laivai gali smogti iš vandenyno, o strateginiai bombonešiai gali pasiekti taikinius iš kitų bazių.

Todėl karine prasme keliolika ar keliasdešimt bombų Lietuvoje neatneštų jokio „revoliucinio“ pajėgumų pokyčio. Tačiau Lietuva taptų pirmuoju taikiniu. Rusijos Generalinis štabas tokią naują branduolinę bazę traktuotų ne kaip simbolį, o kaip sunaikinimo prioritetą.

Tai būtų įtraukta į pirmųjų smūgių sąrašą dar taikos meto planavimo dokumentuose. Būtų ne didesnis atgrasymas, o didesnė rizika, kuo Vašingtonas paprasčiausiai nėra suinteresuotas.

Rusijos reakcija būtų labai agresyvi, nes tai būtų teisingai suvokiama kaip kokybinis NATO žingsnis prie pat Rusijos sienos, sutrumpinant smūgio laiką nuo paleidimo iki taikinio nuo pusės [valandos] iki kelių minučių.

JAV tradiciškai vengia tokių žingsnių. Net Šaltojo karo metu Vašingtonas gana atsargiai rinkdavosi, kur laikyti taktinius branduolinius ginklus. Bet net teoriškai pasamprotaujant tokiu hipotetiniu atveju kandidatai būtų ne Lietuva, o Lenkija arba Rumunija, nes ten didesnis strateginis gylis, didesnės teritorijos ir geresnė logistika.

Atgrasymas veikia ne todėl, kad branduolinis ginklas yra kuo arčiau Rusijos sienos. Atgrasymas veikia todėl, kad didžiosios branduolinės valstybės žino, jog konflikto atveju abi viena kitą sunaikintų.

JAV turi strateginius povandeninius laivus, kurių praktiškai neįmanoma sunaikinti pirmuoju smūgiu. Vien jų pakanka užtikrinti atsakomąjį branduolinį smūgį. Prie to prisideda JAV tarpžemyninės raketos, strateginiai bombonešiai, taip pat Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduolinės pajėgos.

Todėl iš grynai karinės logikos pusės Rusijos sprendimų priėmėjams nėra didelio skirtumo, ar B61 bombos yra Vokietijoje, Belgijoje ar Lietuvoje. Jie ir taip žino, kad branduolinio karo atveju pasekmės būtų katastrofiškos. JAV ir Rusija jau dešimtmečius gali viena kitą sunaikinti nepriklausomai nuo ginklų buvimo vietos.

Tačiau staigus branduolinės infrastruktūros perkėlimas arčiau Rusijos sienų būtų suvokiamas kaip labai rimtas eskalacinis žingsnis, kuris strateginės situacijos nepakeistų, o politinės pasekmės būtų milžiniškos.

Jeigu JAV iš tiesų nuspręstų mažinti įsipareigojimus Europai, tai kelių bombų saugykla Lietuvoje šio sprendimo nepakeistų. Lietuvos saugumui svarbus ne kelių taktinių branduolinių bombų sandėliavimas.

Esmė – JAV politinė valia, t.y. ar Amerika tikrai ateis, jei bus blogai? Branduolinis ginklas negali pakeisti politinės valios, jis yra tik politinės valios įrankis, kurių ir dabar pilnai pakanka.

Mūsų valstybingumo ateities klausimas yra ne „ar Lietuvoje bus branduolinis ginklas“, o ar JAV išlaikys ilgalaikį interesą turėti Lietuvą savo vasaluose. Kol kas matome, kad laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai daro viską, kas tik įmanoma, kad JAV tokį interesą prarastų.

Jokie BVP procentai, už kuriuos perkama net ne JAV ginkluotė, Vašingtono neapgaus. Lietuva seniai yra nebe JAV, o Vašingtonui priešiškų Briuselio ir Londono bepročių vasalas. Siuzerenams tai niekada nepatinka ir svetimų vasalų jie negina.

Propaganda, beje, teisingai sako, kad jei Rusija tikrai norėtų užpulti – visada pretekstų suras. Tik nepasako kelių kitų dalykų.

Pirma, mūsų politiniai nebrendylos kalba ir daro viską, kad toks noras kuo greičiau atsirastų ir net taptų būtina neišvengiamybe. Įnirtingai, iš visų jėgų irkluoja laivelį krioklio link.

Antra, nei Vašingtonas, nei Briuselis, nei Paryžius ar Londonas niekada nepradės branduolinio karo dėl Suvalkų koridoriaus, jiems tik reikia buferinių dundukų, kuriuos krizės metu aukojant būtų galima naudingai susitarti.

Trečia – slaptųjų protokolų laikai niekur nedingo, tik dabar susitarimai būtų žodiniai.

Be branduolinio ginklo, kurio nebus ir kas yra tiesiog bukalaurų melas tautai, esame tik politiniame pavojuje. O jei nagrinėtume teorinę hipotezę su branduoliniu ginklu – būtume tautos ir valstybės fizinio sunaikinimo finišo tiesiojoje.

Lietuva į geopolitinės grėsmės sūkurį pateko dėl objektyvių procesų – istoriškai tai buvo tik laiko klausimas. Jokios neišvengiamybės dar nėra, tačiau ją gali sukurti neatsakinga ir beprotiška politika, kuri dabar ir vykdoma.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.